Turkai, paskutiniu metu pateikę keletą labai stiprių, artimesnių „islamiškojo“ ghost tematikos filmų, kaip „D@bbe“, „Büyü“, „Semum“, ėmėsi ir zombių. Reikia pripažinti, kad patrauklius filmus jie moka daryti, per daug neieškodami naujų idėjų, o paimdami didelius hitus ir perdarydami juos pagal save. Galutiniame variante pasilieka tik kažkur matytos siužeto užuomazgos, o visa kita pateikiama pakankamai originaliai ir žinoma su ryškiu turkišku koloritu. Bet kokiu atveju, filmas žavi labiau kaip egzotika ir nedažnai vartojant, dažniausiai tokių darbų įvertinimai lieka teigiami. Iš kitos pusės, kodėl jiems nekurti tokios produkcijos, kai turi nemažą savo rinką.

Grįžtant prie turkiškų zombių, tai siužetas pirmiausiai priminė nesenai matytą „[REC]³ Génesis“ treilerį. Nors filmo ir nematęs, bet kažkodėl pasirodo, kad bus panašu. Vestuvės ir infekuotieji. Viskas nufilmuota dabar taip madingai, iš rankinės kameros perspektyvos, šiuo atveju filmuotojas stengiasi užfiksuoti vestuvių ceremoniją, vykstančią kažkokioje saloje-kurorte. Keleto draugų ratelis mėgaujasi idiotiškais, tuščiais pokalbiais apie meilės reikalus ar šiaip visokius niekus, kas dažną kartą sukelia šypseną. Zombiai pasirodo netikėtai, tik čia skirtingai negu kokiam „[Rec]„, įtampa ir panika susimaišo su komedija. Rezultatas teigiamas ir keistas. Vietomis net pradedi pamažu pajusti įtampos užuomazgas, bet netikėtai prasižioja koks turkas, ar tai patenka į kvailą susidūrimą su zombiu. Net pabaigą lyg bandyta daryti dramatišką, varančią filmo herojus į beviltišką situaciją, tačiau pats ir toliau sau ramiai žvengi iš turkų nacijos.

Reikia pripažinti, kad turkai išspaudė neblogą komediją, sukergę „[Rec]“ ir kokį „Shaun of the Dead“. Pigu, bet linksma. Patys zombiai ar masinės scenos pakankamai kokybiškai padarytos ir akių visai neerzina, kaip nutinka šimtus kartų, žiūrint mažabiudžetinius bandymus sukurti kažką naujo zombie žanre. Visumoje galima vertinti net kaip rekomenduojamą juostą, nes gi pastaruoju metu apie zombius išvystame nedaug dėmesio vertos produkcijos, po kurios peržiūros nesigaili sugaišto brangaus laiko.

„Paranormal Activity“ režisierius, DreamWorks ir Michael Green („Heroes“, „Kings“) susijungė serialščinai, pavadinimu „The River“

Riveting new thriller that takes you deep into the unknown, where the only thing darker than family secrets is the mystery at the heart of the Amazon – mystery that may just have you believe there’s magic out there.

O štai ir treileris:

Pagrindinė priežastis, dėl kurios ėmiausi susipažinti su Frankensteino sindromu – tai Tiffany Shepis. Viena geriausiai besižiūrinčių dabartinių etatinių horror aktorių, greta Asia Argento ar Debbie Rochon. Nesvarbu, ar filmas geras, ar prastas, bet sugeba ji kažkaip perteikt savo charizmą, net ir epizodiniuose vaidmenyse. Pavadinimuose esantis žodis Frankenstein dažniausiai sukelia neigiamas asociacijas, nes kiek galima su ta jau atgulusia klasika žaisti. Laimei, čia nei į remeiką, nei perkėlimą tos istorijos į šios dienos aktualijas nepanašu. Tad klasikos nebjaurojama su dar viena nedidelio biudžeto juosta. Paimta tik pati lavono prikėlimo iš numirusių idėja, tad nekreipiant dėmesio į pavadinimą, nelabai ir bandytum suvesti galus su Mary Shelley novele.

Filmo veiksmas vystosi kaip tradicinio medicininiais eksperimentais paremto horror, su daugybe kartų plėtotu ir išplėtotu kine super galių atsiradimo efektu. Pakankamai tamsus filmas, nors toks filmavimas ir filtruotos, dirbtinos spalvos nėra man labai prie širdies, tačiau susitaikai su mintimis, kad jau gyvenam aukščiausiųjų technologijų amžiuje ir nuo tokių pasiekimų niekur nepasislėpsi. Savo nuotaikos filmo metu labai kritiškai nevertinčiau – buvo ir įtraukiančių laiko tarpų, buvo ir erzinančių, o kažko įsimintino išvysti ir neteko. Dažniausiai panašaus lygio pigūs modern horror filmai ir nuslenka užmarštin, kuriuos žiūrėdamas po metų ar dviejų nieko neprisiminsi ir tik nuo pusės filmo ateis mintis, kad aš tai jau kažkur mačiau. Režisierius Sean Tretta matomai ir specializuojasi panašioje produkcijoje, tad jei kažkam netyčia labai patiko ankstesni jo darbai kaip „The Great American Snuff Film“ (2003) ar „The Death Factory Bloodletting“ (2008), manau Frankensteino sindromu nenusivils, jau vien dėl Tiffany.

Tamsus narkotinės tematikos survival horror iš Kanados, niekuom nenustebinęs, nebent palikęs nemalonius įspūdžius iš narkomanų gyvenimo. Narkašnikų kompanija surinkta lygiuojantis į tas teenagerių grupes, kurioms kažkur važiuojant , kažkas nutinka negero. Tik aktoriai parinkti gal labiau apšiurę, pritaikyti landynėms, kuriose jie badosi. Visą tą narko aplinkos parinkimą ir pateikimą vertinčiau patenkinamai, vien jau dėl to, kad šioje dalyje man, bent jau horror buvo daugiau nei tolimesniuose įvykiuose, kur pamažu perauga į zombie ar tarkime filmų apie infekcijas stilistiką ir atlaužtą ganėtinai nuobodžiai. Įtampą minimaliai pakelia nebent teenegerių sužvėrėjimo procesai, tačiau tolesni įvykiai „bėga-gaudo“ stiliuje žiūrisi belekaip.

Visa tai galima bandyti prisiversti žiūrėti vos ne kaip komediją, na bet akivaizdu, kad filmo kūrėjai į tai nepretendavo, tad taip šventvagiškai elgtis nesiryžau. Viską sužiūrėjau kuo rimčiausiu veidu ir filmo pabaigoje likau apdovanotas paskutine scena, kuri puikiai vainikavo tą istoriją. Filmą dar pagyvino neblogai savo rolę (mento narkobiznio prižiūrėtojo) atlikęs Christian Bako, kažkuria prasme įnešdamas kietumo, nes ta teenagerių kompanija su savo beviltiškom fizionomijom būtų įvariusi vėžį.

Kažką daugiau apie šį labai vidutinišką depresyvų filmą bepasakyti nelabai ką ir galima, nebent parekomenduoti kultinį panašaus siužeto filmą „Blue Sunshine“ (1978), kuris yra šimtą kartų geresnis, ir manau „Nostrum“ kūrėjai pasiskolino idėjų iš pastarosios klasikos.

Prieš keletą dienų pasirodė pirmasis „Resident Evil 6″ žaidimo treileris. Tapo aiški ir tiksli išleidimo data – lapkričio 20, žaidimų platformos standartinės (Xbox 360/PS3).