Pakankamai jau užsirekomendavęs ir žinomas tarp šiuolaikinių eksperimentinių horror, gore režisierių Andrey Iskanov, kurio filmus leidžia toks kultinis amerikiečių leiblas, kaip Unearthed Films (padėjęs pasauliui susipažint su Guinea pig serijomis), pateikė be jokių abejonių solidžiausią savo darbą. Ankstesni filmai Gvozdi (2003) ir Visions of suffering (2006) jau davė suprasti, kad tai neeilinis režisierius, su gan neribota fantazija, kurio filmai pasižymi ne vien masyviu gore, gliukais, keistais video sprendimais, bet ir jaučiama gili siužeto intelektualinė potekstė. Žodžiu, prieš nusiteikiant Philosophy of a Knife peržiūrai, jau buvau įsitikinęs, kad filmas nenuvils. O nusiteikinėt, prieš sėdant žiūrėti tikrai reikėjo, bent jau dėl dviejų priežasčių – trukmė apie 4 val 20 min ir Unit 731 eksperimentai, kurie jau bežiūrint Hong Kongo „Men behind the sun” serijas nepasakyčiau, kad nepadarė vidinio poveikio :).
Filmas pateikiamas, kaip dokumentinė juosta, remiantis tikrais faktais, dėstomais seno dėdulės, kuriam teko dirbti vertėju toje Unit 731 stovykloje ir susidurti iš dalies su vykdomais eksperimentais (na, kad ten viskas tikra, nesu pilnai įsitikinęs). Kaip pasakotojas jis išties puikus, labai įtraukiančiai skelia istorijas apie visą tvarką, japonus, eksperimentus, politinę situaciją bei pačio atliktą milžinišką darbą Unit 731 istorijoje. Kas iš režisieriaus Iskanovo pusės, tai visą veiksmą ir aplinką jis įvilko į japonų cyberpunko ir rusiško necrorealizmo rūbą. Bent jau man toks įspūdis susidarė. Juodai balta juosta, industrial-ambient įtaigus garso takelis, paprasčiausi gamtos vaizdai, o likusią dalį manau aišku kas buvo :). Matosi, kad su biudžetu buvo striuka, bet sugebėta išspaust manau koks 110 procentų. Eksperimentai daugmaž visi žinomi iš „Men behind the sun” – radiacija, bakteriologija, šaltis, slėgis ir t.t. Tik čia skirtingai, viskas pateikiama kuo ilgesne laiko trukme, iš lėto, stengiantis visa tai labiau perteikt žiūrovui, kuo labiau pajusti aukų kančią, o dideli, besitaškantys kiekiai kraujo, mėsos labiau panešėja į video meno kūrinius. Pati filmo trukmė ir daro gan žymų poveikį, jei aplinkybės leis pasistenkint vienu prisėdimu peržiūrėt… :). Tas režisieriaus sukurtas košmaras, bandomas pateikt iš vienos japonų gydytojos perspektyvos, sukuriant tokią masinę žmonijos tragediją. Dar toks užsifiksavęs dalykas, kad visos tų eksperimentų scenos nebando mėgautis sukrečiančiomis kančiomis. Tai gydytojų, mokslininkų, kareivių, žmonių-bandinių darbas tuo metu ir jis turėjo būti vykdomas. Kaip ir viskas vardan progreso, bandant apsaugoti ateities kartas nuo galimų nelaimių. Gal tai ir žiauru, bet mes nežinome iš kurio taško į tą košmarą turime žiūrėti…
Treileris, gan aiškiai nusakantis filmą:
Ripper 2008-08-18
Čia bus baisiau nei Men Behind the Sun taip šviečiasi iš treilerio.