Amerikiečiai su rusais kovoja ne vien kosminiuose pasiekimuose, bet ir pseudodokumentikos apie kosminius žygdarbius kūrime. Po keletos minučių „Apollo 18” peržiūros iškilo įsimintina rusų pseudodokumentikos juosta Pervye na Lune (2005). Drąsiai galima įvardyti, kad amerikiečiai nusriegė pačią filmo idėją, nors pas rusus su horror žanru nieko bendra. Neskaitant to, kad pats filmo užmanymas nenustebino, bet visas istorijos pateikimas įdomus, įtraukiantis. Siužetas užsuktas be galo įtikinamai, kad kartais net pagalvoji, o kodėl nepatikėjus? Kai per daug nesidomi kosminiais pasiekimais, savaime iškyla klausimas kodėl tiek metų žmonės neišsilaipina mėnulyje…

Pati filmo įžanga greit pabodo akiai apsipratus su slenkančiais pseudodokumentiniais kadrais, nes ir taip aišku buvo, kad tikroji pradžia bus, kuomet jie išsilaipins mėnulyje ir ten kažkas prasidės. O prasidėjo viskas palengva, su neblogu garso takeliu, neaiškiais ryšio traškesiais ir pėdsakais mėnulio paviršiuje. Nuo to momento atsiranda ir įtampa, neapleidusi viso vojažo mėnulio paviršiumi metu. Vietomis teko prisiminti net Camerono „Aliens 2” scenas, kuomet ten būrys brovėsi į jų urvą ar italų „Contamination”. O išskirtinės filmo vietos, kurios manau ilgesniam laikui įsirėš atmintin – pirmieji mėnulio gyvybės formos apsireiškimai, kurie tikrai buvo nelaukti stebint kosmonautų krypavimus mėnulio paviršiumi.

Skirtingai nei filmo pradžioje pateikinėjamų kadrų koliažai, šiek tiek nervino ir nekėlė jokio susižavėjimo, tai mėnulyje viskas pasisuka teigiame linkme. Didžioji dalis prifilmuotos medžiagos verta pasigėrėjimo ir nėra jau toks labai amerikietiškai produkcijai būdingas pateikimas. Spėju, kad tai ispanų tautybės režisieriaus Gonzalo López-Gallego nuopelnas, kuris jau spėjęs Ispanijoje susukti „King of the Hill” (2007) bei dar keletą filmų. Turbūt amerikiečiai įvertino režisieriaus talentą ir numetė jam 5 limonus susukti kažką didingo apie narsius amerikiečių astronautus. Ir manau neprašovė – filmas jau surinko apie 17 milijonų ir tai dar nepabaiga. Bet kokiu atveju, filmą galima priskirti prie būtinų peržiūrėti 2011 metų horror pavyzdžių.