Po jau idiotiškai skambančiu pavadinimu, veikiausiai paskęsiančiu kitų tūkstančio panašių pavadinimų jūroje, slypi naujas zombie žanro perlas, anglų Afrikoje sukurtas 2010-ųjų The Dead (Mirusieji). Pamatęs pavadinimą, net balsu susižvengiau, na nejaugi nieko kito sugalvot nėjo? Galėtų dar taip pat sėkmingai vadintis Zombies. Tačiau reikia pastebėti, kad tuo pat metu filmas ir vertas tokio esminio pavadinimo, mat nustebina jis labai maloniai.

Zombių žanras visada susilaukia siaubo mylėtojų dėmesio ir jau matėme įniršusius, lakstančius zombius sprinterius, šėtonu varomus zombius, iš kapų besikeliančius zombius ir juokingus, toksinėm atliekom vemiančius zombius, tačiau tikrai seniai bemačiau tokius lėtus, vos paeinančius, bet vistiek iki kaulo baisius alia Fulci zombius. Kol Walking Dead zombiai antrajame sezone darosi panašūs į guminius bliakerius, Willas Smithas kovoja su kompiuteriniais kiaušingalviais, o vis dažniau pasirodo plėšrūs 28-ių dienų po tipo zombiai, į ekraną grįžta Mirusieji – lėti, bet niekad nesustojantys, jau kaip ir klasikiniai, ‘šauk jiems į galvą’ tipo zombiai.

Nors filmą kūrė angliokai, 90% jo žavesio – Afrikoje. Šis milžiniškas, paslaptingas, karštas žemynas užburia savo vaizdais ir nuotaika. Rodos jauti tą dvoką, karštoje saulėje pūvančių, zvimbiančiomis musėmis aplipusių, nelaimėlių lavonų. Karštą dieną keičia šalta dykumos naktis, grėsmė niekad nesitraukia, mirusieji nuolat tyliai sėlina paskom, visos naktys budrios. Jokių didelių įžangų, veiksmas mus nukelia tiesiai į apokalipsės židinį. Kitus žemynus prievartauti mėgstantys amerikonai dabar jau neša kudašių, deja lėktuvas krinta ir dūžta į vandenis, kažkur šalia vakarų Afrikos. Bangos išneša pagrindinį mūsų veikėją, – gerietį amerikoną mechaniką. Išgyvenimas prasideda nuo pirmųjų akimirkų, paplūdimiu lėtai slenka atšalę tamsiaodžių kūnai.

Be didelių filosofavimų apie apokalipsės priežastis prasideda tykiai kraupi kova už išgyvenimą. Vedinas vilties kada nors dar išvysti savo šeimą, herojus leidžiasi į gyvūjų numirėlių infekuotas Afrikos platybes. Tikrai senai neteko matyti tokio gero zombinio veiksmo gamtoje. Be galo gerai atsiduoda visokia klasika, ypač italų kūryba – Zombi, Zombi Holocaust, Hell of the Living Dead ir panašiai. Tik čia jau nebe old skūlas, filmas pasiėmė tai kas geriausia ir eina nauju, modernesniu, savo keliu, kurdamas unikalų pasakojimą. Be geriausių klišių nebūtų taip gerai, bet ir be jų viskas labai vykę, – goras tobulas (poroj vietų net nustebau, kaip čia taip padarė), baugus ambientinis garso takelis, užburiantys gamtos vaizdai, o svarbiausia žmogiški ir įdomūs nuotykiai kelyje. Ir apsieita be didelių socialinių problemų ir konfliktų kuriuos mėgsta pvz Romero, tačiau dėl to ne mažiau įdomu.

Jei jau būt visai teisingam, Mirusieji aišku turi savo trūkumų, kaip ir viskas turi savo trūkumų, bet šiuo atveju gerasis filmo efektas juos nustelbia, bent jau mano kuklia nuomone. Visai neseniai nudžiugino Berlyno numirėliai, dabar gi ir lėti zombiai sugrįžta su visa jėga. Kiekvienam subžanro mylėtojui labai nuoširdžiai rekomenduoju. Gal liaupsų prisiskaitę ir neįsimylėsite taip kaip aš, bet bent jau neblogą laiką tikrai turėsit, pažadu. Na, o aš asmeniškai su savo simpatijom noriu duoti maksimumą balų, kad neužneštų niekad šių kūrėjų entuziazmo karštas dykumos smėlis. Gaila, kad dėl tūpo pavadinimo jis turbūt daugelio bus netyčiom praleistas ar nepastebėtas.

10/10