Režisierius Jeff Broadstreet 2006 metais jau buvo sukūręs panašaus pavadinimo filmą “Night of the living dead 3D”, kur vaidino pats Sid Haig, tačiau peržiūrėti jo nesiryžau, nes pagalvojau remeikas, dar priedo romeriškas bus, taip ir pasiliko jis užmarštyje. Dabar galvoju gal ir be reikalo. Praėjus šešeriems metams režisierius paleidžia dar vieną filmą identišku pavadinimu, tik čia jis ilgesnis, nes pridėtas visai kito kultinio filmo pavadinimas “re-animation”. To pasekoje ir susigundžiau nedvejodamas surizikuoti ir galima sakyti, kad laimėjau.

Priedo tarp aktorių buvo pats Jeffrey Combs’as, tačiau jo vaidmuo visiškai nublanko prieš sužibėjusį Andrew Divoff, kurio vaidyba ir buvo pagrindinis šio įsimintino šou variklis. Filmas labiau orientuotas į visišką horror komediją pasitelkiant tokius filmus, kaip Re-animator, Return of the living dead, Dellamorte Dellamore . Pačio Night of the living dead dvasios kažkaip neteko aptikti, nebent tiek, kuomet anksčiau minėti abu aktoriai kalbasi tarpusavyje apie numirėlių elgseną ir Combs’as juos apibūdina kaip “romero” tipo. Labai nustebino, kad tokiame filme buvo puikiai atkurta aštuoniasdešimtųjų, tų visų kultinių livig dead ir panašaus tipo atmosfera. Vien jau tai dažniausiai pakiliai nuteikia bežiūrint, o čia dar ir siužetas tikrai vertas dėmesio, išskirtinis morticianą įkūnijusio Divoff vaidmuo, na ir begalės parodijinio tipo gal ir kvailų juokelių, tačiau idealiai įsipaišiusių į filmo visumą. Filmui kategoriškai atmesčiau remeiko statusą, netgi parodija tai sunku įvardinti. Sakykime gavosi aštuoniasdešimtųjų cult horror mixas, šiek tiek skaitmenizuotas. Priedo, tai iš ties puiki horror komedija, tinkanti kuomet reikia kažko lengvo, ar prisiminti Re-animatorių ir 80’ųjų gyvuosius numirėlius.