Kas dar nepamiršo šiandieninio britiško  horror hitų, kaip Mum and Dad, Eden Lake, A Lonely Place to Die turėtų apsidžiaugti nauju, turbūt vienu geresnių paskutiniu metu išmestų filmų. Siužetas nieko bendra neturi su tais paminėtais filmais, tik kad visi susižiūrėjo be mažiausio nuobodulio. Ir sugebėjo ištraukti kažką naujo, lyg nematyto, negirdėto. Nors pati filmo tema sena ir galima sakyti visiškai nuvalkiota. Bullinimas mokykloje, kvaili vakarėlių žaidimėliai, peraugantys į keršto , neapykantos ir gailesčio sintezę, kažkokiu būdu sugebančią prikaustyti prie ekrano.

Nėra čia nei įspūdingų vaizdų, operatoriaus darbo, netgi garso takelio. Visas apipavidalinimas atliktas daugmaž standartiškai nykiai, bet tai pasirodo visai neturi įtakos, kuomet yra užkuriamas geras siužeto variklis. Tą anglai paskutiniu metu puikiai sugeba iš elementarių situacija sukurti kažkiek , net šokiruojantį reginį. Dar mintyse vis šmėsčiojo azijietiški panašios tematikos filmai, tiksliau All night long kūrėjų mėgavimasis beprotišku išsidirbinėjimu, ir keršto troškimu. Viskas filmo techninė pusė labiau sukoncentruota į aktorius ir jų vaidyba, kuri sakykime nenuvylė, tačiau ne kurie aktoriai galėjo ir tinkamesni būti parinkti, bet laimei jų vaidmuo nebuvo ilgas ir erzinantis.

Filmo žvaigžde drąsiai galima įvardinti gerų formų Jennie Jacques, kurios vaidmuo manau daugumai bus vienas įsimintinesnių ir įtikinamų. Režisierius Robert Heath čia nedebiutavo, kaip paskutiniu metu pasidaro įprasta, bet yra susukęs neblogai įvertintų porą filmų ne horror žanre. Akivaizdus jo talento proveržis šioje gal ir išliekamosios vertės neturėsiančiame filme, tačiau po tokios peržiūros pagalvoji, o kodėl negalėtų ir daugiau tokių suskurti, juk viskas čia elementaru ir paprasta.