Vaško muziejaus paslaptis yra paskutinis draminės fikcijos kūrinys. Laikytas prarastu iki vėlyvų šešiasdešimtųjų. Filme statuloms buvo naudojami tikri aktoriai, nes originaliai filmavimui paruoštos vaškinės statulos tirpo nuo apšvietimui naudojamų lempų šilumos.

Po gaisro vaško skulptūrų muziejuje, jo savininkas stengiasi viską atkurti. Po kurio laiko mieste pradeda dingti žmonės.

Jau senokai pastebėjau, kad draminė fikcija garsiniuose filmuose neveikia, jei nėra jokių išsišokimų – filmas atrodo labai blankiai. Šis kūrinys neišimtis. Tai labiau detektyvinė istorija, kurią įdomia daro tik Fėjos Vrei vaidmuo – ji čia tokia įdomi, kad tiesiog verčia žiūrėti į ją, net kai veiksmas vyksta kitame kameros kampe. Keista, tačiau nerandu žodžių, kuriais galėčiau apibūdinti šį kūrinį. Ne dėl to, kad jis kažkuo ypatingas, o dėl to, kad tiesiog nežinau ką aptarti, šis filmas nėra įspūdingas nuotykis ar stiprus emocijų kratinys, jis tau tiesiog nutinka ir viskas.

Vaidyba vidutinė, todėl Fėja Vrei čia atrodo neįtikėtinai gerai. Efektai vidutiniai ir niekuo neypatingi. Garso takelio nėra.

Keistas kūrinys, kurį žiūrėti galima, bet klausimas, ar reikia.