Prometheus (2012) kinuose birželio 8

Svetimo saga sugrįžta su pačiu originalo kūrėju – Ridley Scotu priešaky, priešistorėje – Prometėjas. Šį fantastinį epą galėsime išvysti Lietuvos kino teatruose jau birželio 8 dieną. Dideliame ekrane turėtų būti ispūdinga, bent jau sprendžiant iš reklaminio klipo. Apsilankykite greitu metu ir pažadame pasidalinti įspūdžiais.

Iron Sky (2012)

Keletą metų nekantriai lauktas ir pagaliau netikėtai pasirodęs, pradinį pavidalą pakeitęs Plieninis Dangus. Lauktas, kaip nedidelio biudžeto nacių-zombių iš mėnulio ataka, kažkaip pavirto į didelio biudžeto tiesiog-nacių iš mėnulio ataką. Man tas aišku nelabai patinka, bet turiu pripažinti, kad reginys vistiek smagus. Horroro dalį čia turbūt perima politinė kritika, kuri beje irgi visai kandi ir taikli, nors vietom gal ir bukoka.

Liūdniausia žinia čia pat, horroro nebelieka jokio: Iron Sky tėra fantastinė, juodoji komedija. Aišku, ne mažiau nesamonė nei naciai-zombiai, bet negaliu paslėpti nusivylimo šiuo aspektu. Naciai-zombiai, – daug geriau, nei šiaip naciai, ar ne? Dar kažkaip tikėjausi daug kraujo, smurto ir nuogybių, kaip ir priklausytų normaliam exploitationui. Čia gi daug keikiasi, bet kitų išvardintų gėrybių stipriai trūksta. Paleidus kokių kankinimų, išsigimėlių, papų ir fontanų kraujo, drasiai užsilopytu zombių nebuvimas. Deja.

Na bet gerai, nebepostringaujant apie tai, kas čia turėjo būt, turim ką turim. Pralaimint karą naciai išsikraustė į tamsiąją mėnulio pusę. Dabar pora politinių kosmonautų juos atranda, vienas iš jų – juodukas. Naciai jį nubalina ir pasitelkę jo išmaniojo telefono galias pagaliau užbaigia žemės puolimo projektą. Pagrindinės figūros čia naujasis blogietis fiureris, senasis, nustumtinas fiureris (kurį vaidina pats Udo Kier), nualbinosintas juodukas Washingtonas, vokietė simpatulka, tikinti, kad nacionalsocializmas tai hipių religija, tik garbės trokštanti amerikos prezidentė su nemažiau išprotėjusia parankine, na ir visi kiti antraplaniai.

Jie čia malasi, kariauja, mylisi, rezga, ginčyjasi, rungtyniauja, žudo viens kitą ir t.t. Galiausiai viskas veda prie kosminio pasaulių karo, kurio abejose pusėse – žmonės. Smagiausiai turbūt žiūrėjosi Jungtinių Tautų būstynės ginčai, kam kas priklauso ir kas ką pridirbo. Nepaslaptis, kad nesamonė neeilinė, todėl prieš žiūrėdami turite suprasti, kad čia nebus rimta fantastika. Man tai labai džiugu, kad tokios idėjos kažkaip sugeba gauti tokį biudžetą ir išplauks į platesnius vandenis. Gaila, kad tie platesni vandenys šiuo atveju salygoja ir exploitationiškos kokybės kritimą. Pabaiga kažkokia neklimaksiška pasirodė, kažko vis pritrūko, bet šiaip jau smagus žiuralas ir pakankamai trenktas, kad jį žmonės ilgiau atsimintu.

Labiau lygintinas su Mars attacks! nei su tarkime Dead Snow. Kažkieno galbūt džiaugsmui, kažkieno nusivylimui. Visgi, kaip ten bebūtų, gera sulaukti didelių produktų ne tik „gudriomis“ temomis. Paskaičiavus visus trūkumėlius, nors ir nepateisinti ilgus metus brandinti lūkesčiai, turiu būti sažiningas ir pripažinti, kad ką jie čia bepadarė, buvo visai žavu ir man patiko.

8/10

The Darkest Hour (2011)

Treileris šiek tiek intrigavo, o pagaliau ir pasirodė Tamsiausia Valanda, fantastinis veiksmo filmukas apie energetinius ateivius puolančius maskvą. Šiaip jau treilerį pažiūrėti ir užtenka žinokite, pats seansas didesnių siurprizų ir nepateikia, filmas yra kvailas, nelogiškas, o taip pat neveikia net ir kaip besmegenė pramoga.

Gaila, nes ateivio, kaip energijos impulso idėja buvo tikrai nebloga, jau vien pati savaime. Mes įpratę matyti įsibrovėlius kaip kažkokį humanoidą, ar kokį gleivėtą šlykštų gyvį, kodėl gi tai negali būti tiesiog beformė energija? Tokią gerą natelę užgavęs Darkest Hour vėliau susimauna ne tik su ja (ateiviai pasirodo esantys kažkokie metaliniai aštunkojai su elektros-energijos burbulu-skydu), bet ir su viskuo kitu kas galėjo šitą filmą ištraukti.

Smagu, kad veiksmas vyksta didelėje, apleistoje Maskvoje, nors pagrindiniai veikėjai tėra būrelis sunkiai mėgtinų amerikonų. Sutikti rusai vėl panašesni į amerikonus, vaidinančius rusus, nei kažką nors kiek primenantį tikrą rusą. Nešneku jau apie mokslinę ar šiaip loginę veiksmų seką. Galiausiai mėginu pavirsti vaiku ir įtikinti save, kad žiūriu kažką pramoginio, alia Transformerius, tačiau ir čia džiaugsmo randu mažokai. Kai filmas bando būti herojiškas ar dramatiškas ima imti juokas, kuris tampa isterija prasidėjus pabaigos titrų muzikai.

Būtų liudna, jei nebūtų juokinga, pagal konceptą norėtus lygint su kokiu War of the worlds, bet, nors ir suprasdamas, kad čia žymiai geriau, turiu dėti Darkest Hour prie tokių pastarųjų sci-fi „šedevrų“ kaip Skyline, ar Battle: LA. Galėtumėt jau liautis su šitais, rimtai.   Ar ne? … Laukiame Battleship su Rihanna :D
3/10

Copyright © SIAUBAS.LT 2007-2018