Evil Dead (2013) video apžvalga

Šviežutėlė eksperimentinė video apžvalga.

Kas nori skaityti, o ne klausytis, spauskit skaityti toliau.

Skaityti daugiau

Evil Dead (2013) apžvalga

Iškart galiu pasakyti – tai nebuvo pats baisiausias filmas, kurio dar nebuvau matęs.

Pirma – taip, mes visi matėme „The Cabin in the Woods“ – puikus filmas. Antra – tai yra remeikas, Holivude nebėra originalių minčių ir t.t. Dabar, kai aš visa tai paminėjau, galime ramiai kalbėti apie patį filmą.

O jis be galo gražus. Stilius išlaikomas nuo pirmos minutės iki paskutinės – tamsus miškas, išdžiuvę medžiai, sukrypęs ir supuvęs namas, purvas, niūrus, beveik nematomas dangus, didelė įtampa. Jei kitų filmų pradžioje buvo nors kiek įmanoma įsivaizduoti, kad tokiame namelyje galima savaitgalį pasilinksminti su draugais, čia jau tokia mintis niekam nešaus į galvą. Ir iš tiesų, veikėjai čia atvažiavo nesilinksminti, o padėti savo draugei Mijai parišti su narkotikais. Ir atvyko jie į namą, kuriame ji vaikystėje dažnai lankėsi su savo mama ir broliu. Tačiau, mama išprotėjo, brolis jas paliko ir išvažiavo ieškoti savo laimės, Mijai teko vienai sedėti prie mirštančios ir be paliovos svaigstančios mamos. Mama mirė, Mija palūžo ir pradėjo vartoti narkotikus. Nežinau kaip jūs, o aš čia matau jau tris problemas.

Pirma, žinoma, tai jau visiems nusibodusios „šeimos vertybės“, labai mylimos už vandenyno ir, beje, labai supaprastinančios scenaristų darbą. Mija yra nusivylusi savo broliu ir juo netiki, bet jis ją iš tikrųjų myli, ir susidūrę su senoviniu blogiu jie vienas kitą supranta, jis ją porą kartų išgelbėja ir pabaigoje pasiaukoja. Nuobodu. Antra problema yra panašaus pobūdžio – tai pati Mija. Ji depresuojanti, nusivylusi, ciniška ir apskritai „problematiška“, bet susidūrusi su senoviniu blogiu, ji suranda savyje jėgų jam pasipriešinti, atranda pasitikėjimą savimi ir sugeba susitaikyti su savo praeitimi. Nebežinau kiekkart tai jau matyta. Trečia – jeigu mes norime, kad mūsų remeikas būtų sudėtingesnis ir gilesnis, reikia kad pagrindinius vekėjus ir senovinį blogį kas nors sietų, kokios nors tamsios paslaptys iš praeities… Bum – išprotėjusi motina ir Nekronomikonas vasarnamy! Suk mus velniai, mes puikūs scenaristai!

Juokinga filmo pradžia mane labai nuvylė. Scenaristai sugalvojo priežastį kodėl veikėjai netiki Mija, kai ji jiems pasakoja apie senovinį blogį – tai detoksikacija. Ji ir ne tokių nesąmonių prisigalvos, kad ko nors užvartot. Bet šios priežasties reikėjo daugiausiai penkioms minutėms, vėliau visi supranta, kad tai ne detoksikacija, o senovinis blogis. Tačiau geros priežasties rasti, kodėl okultinės magijos mėgėjas (žinoma, toks yra) balsu perskaito burtažodžius, nuo kurių viskas ir prasideda, scenarijaus autoriams surasti nepavyko – todėl jis juos tiesiog perskaito ir viskas. Nors iš pradžių jis vienintelis tiki, kad tai yra kažkokia magija ar kas nors pan. Ten visur parašyta „Neskaityk!!! Ateis senovinis blogis ir tave suės!!!“ Taigi, kodėl skaito? Todėl kad siužetui reikia. Ir tai toli gražu ne vienintelis atvejis, kur logika yra aukojama siužeto poreikiams. Aš galėčiau toliau vardinti, bet nenoriu gadinti įspūdžių tiems, kas dar nėra matę filmo.

Vieną dalyką pasakysiu – ta užuomazga su išprotėjusia mama ir sudžiūvusiomis katėmis rūsy (o kur jūs laikytumėte savo Nekronomikoną?) scenaristai nesinaudoja. Todėl pradinė filmo scena neturi jokios prasmės. Bus tęsinys, tada viską sužinosite. Viena vertus, aš labai nemėgstu, kai filmai iškart daromi nusitaikius į sequel‘ą, kita vertus, šiame filme apie tai nieko nebuvo. Ir tai jau didelis pliusas.

Taigi, siužetą galima labai gerokai pakritikuoti, tai jau suprantama. O kaip su visu kitu? Tiesą sakant, nepaprastai gerai. Vaidyba kaikur šlubuoja, tiesa, bet stilius, atmosfera, filmavimas ir kraujas – viskas savo vietoj. Sam‘o Raimi‘o originalas pasižymi originaliais filmavimo būdais (paprastai tariant – iš apačios, iš viršaus, sekiojant aktorių, POV ir taip toliau) ir, atrodo, Fede Alvarez‘as išsamiai išstudijavo savo medžiagą. Seniai nemačiau taip įdomiai nufilmuoto filmo. Apie stilių aš jau keletą žodžių sakiau, bet čia verta pasikartoti – filmas itin gražus ir kruopščiai suderintas iki paskutinės detalės. Na ir žinau, kad yra žmonių, kuriems rūpi kitas klausimas, todėl taip, kraujo yra, smurto yra, jokio PG-13, grynas brutalus reitingas R. Viskas tvarkoj.

Laikas baigti, bet negaliu neprikibti prie dar vienos detalės – imti įkvėpimą iš originalo nedraudžiama, netgi skatinama, bet šiaip be saiko kopijuoti kultines scenas gal ir nereikėtų. Prisimenate kai Bruce‘as Campbell‘as nusipjovė ranką? Fede Alvarez‘as irgi prisimena ir todėl šią sceną teks pamatyti net du kartus, su variacijom. Prisimenate piktą Ash‘ą veidrodyje? Pasiruoškite, veidrodžių bus. O prisimenate, kaip Bruce‘as Campbell‘as prieš nušaudamas demoną, kuris vis veržėsi praryti jo sielą, sakė: „Swallow this“!? Kažkodėl pasidarė taip liūdna, kad Bruce‘o nebuvo šiame filme…

Reziumuodamas sakyčiau taip: puikus žanro filmas, silpnokas siužetas (pripažinkim, mes jau prie to įpratę), vidutiniška vaidyba ir nepriekaištingas stilius. Ne šedevras, ne Evil Dead 2: Dead by Dawn, bet pažiūrėti verta, nepasigailėsite.

Revolt of the Zombies (1936)

1935-aisias Viktoras H. Halperinas nudžiugino kino gerbėjus žinia apie ruošiamą Baltojo Zombio tęsinį. 1936-aisiais filmui galiausiai pasiekus kino teatrus, kompanija Amusement Securities, finansavusi dalį Baltojo Zombio, padavė kūrėjus į teismą, aiškindama, jog anksčiau pasirašytas kontraktas suteikia galimybę vartoti žodį „zombie“ filmų pavadinimuose tik jiems. Galiausiai, pasibaigus visiems ginčams, Amusement Securities prisiteisė 11,500 $ (ši suma lygi ~2 milijonams dolerių šiais laikais) bei, teismo sprendimu, filmą buvo uždrausta reklamuoti kaip Baltojo Zombio tęsinį.

Pasibaigus pirmajam pasauliniui karui, suruošiama ekspedicija į Kambodžą, siekiant rasti ir sunaikinti formulę, kurią taikant galima kritusius vyrus paversti zombiais.

Turbūt pakeitus keletą scenų ir pavadinimą šis filmas neturėtų nieko bendro su siaubo žanru – tai, kaip sako ir viršelis, yra paprasčiausia meilės istorija. Skambus pavadinimas iš karto pradeda kutenti vaizduotę, atidarymo scena taipogi nenuvilia, bet vos tik ji pasibaigia, filmas pasidaro lėtas ir nuobodus, tikrai nežinau, ką galima apie jį pasakyti. Blankus siužetas, lėtas įvykių rutuliojimasis bei žanro skiriamųjų bruožų trūkumas paverčia šią peržiūrą tikra kančia. Žiūrint vis lauki kažko, kas pakreiptų įvykius nauja linkme, tačiau lūkesčių niekas nepatenkina. O kai pavadinimas toks skambus, tikėtis daugiau, tikriausiai, niekas negali uždrausti.

Vaidyba vidutinė, muzikos ir efektų nėra.

Fui neįdomu.

Copyright © SIAUBAS.LT 2007-2018