Apžvalgos

Truputėlį primirštas amerikiečių horror filmų žanras, ar bent jau senokai matytas, kai name prasideda nesuprantami angamtinių jėgų siautėjimai. Šiuo atveju viskas ir panašiai, tik į namą neatsikrausto naujieji gyventojai, o grįžta į savo namus moteris, tačiau negyventi, o kuriam laikui  įkalinama policijos namų areštu. Iš karto darosi truputėlį įdomiau. Kaip ir įspraudžiama į spąstus. Tas kažkas neužilgo pasirodo. Tiesa pasakius, tai lyg ir buvo savaime suprantama, bet keletas netikėtumo faktorių, bei sąlyginai kokybiškas atlikimas praktiškai ir prikaustė iki filmo pabaigos. Net pati istorija man pasirodė ganėtinai orginali. Be to, aplinka pripildyta neramios muzikos, situacija vis labiau artėjanti link beviltiškumo, kai išsigelbėti šansų atrodo minimaliai (bet dėl happyendo vis tiek neabejojama :)). Keletas filmo scenų privertė atsigręžti į azijietiškus vaiduoklius, tačiau visumoje šį filmą bandyti gretinti su azijos horror nesiryžčiau.  Gal, net paprasčiau jį įsprausti tarp šiandieninių kino teatrinių horror. Kam jau pabodę azijietiškos ghost story, šitas filmas manau labai tiks repertuaro paįvairinimui.

Pasižiūrėjus režisieriaus  Scott Phillips filmografija, prieš akis šmėstelėjos, kaidaise su pasimėgavimu sužiūrėta zombie gore komedija The Stink of Flesh (2005) . Kažko panašaus ir čia tikėjausi, na ir galima sakyt nusivylimo visiškai nebuvo.  Šį kartą ne zombiai, o mažam, sąlyginai ramiam, Amerikos miestelyje gyvenantys paprastą , nuobdų, kaip ir pridera truputėlį iškreiptą gyvenimą. Bet vieną dieną juos aplanko po šalį besitrankančių žudikų – žudikių gauja, kurie be didesnių įžangų tenkina savo poreikius. Daug chaoso, gore, papų . O nuotaikingam žiūrėjimui įtakos manau turėjo filmo tiesmukiškas orientavimas  į komediją. Aišku galima tvirtinti, kad viskas daug kartų matyta ir t.t.t. , bet šitam režisieriui jaučiu kažkokį palankumą. Net nežinau kuom, bet abu jo matyti jo filmai turi kažką išskirtinio, šiandieniniam horror šiukšlyne.  Pats filmo pavadinimas sako ir  filme aiškios užuominos į Charles Mansono gaujos veiklą.  Vertas atskiro paminėjimo ir puikus soundtrackas, susidedant iš visokio smagaus rokelio, country, bei netikėtai tarp atlikėjų išvystas Svartsinn (nors labai epizodiškai).

Jau senokai neteko matyt amerikiečių undergroudno  filmo, savo dvasia ir vaizdais  galinčio lygiuotis į tokius kultus , kaip August underground ar Murder set pieces .  Bet į rankas pateko nelabai girdėtos undergroundinės ekstramalų horror kuriančios kompanijos Mankind Productions  2008 metų filmas THE GATEWAY MEAT ir pasirodo, gavau , net truputėlį šokiruojntį reginį, gal tik nežymiai nusileidžiantį aukščiau paminėtiems.  Taip čia sadizmo, kankinimų, gore, žudymų, lavonų apstu. Bet kūrėjai, gal tiksliau kūrėjas Ron DeCaro  (reiks įsidėmėt šią pavardę), neapsiriboja vien tuo. Pakankamai įdomiai užmezgtas siužetas, apie mirusį satanistą, kurio tikslas buvo atverti portalą  į pragarą. Tęsti jo pradėto darbo į namą atsikrausto sūnus su žmona ir maža dukrele. Jis su savo draugeliu sadistu, kuris dar mėgsta  padrybsoti lovoje kartu su kokiu lavonu, imasi  darbo – žudyti viską kas pakliūna.  Gan vaizdžiai ir kokybiškai atliktos gore scenos. Paleista kūrėjų fantazija visu pajėgumu. Ir ta tvyranti nuotaika (kuom tai labai priminusi August underground) ar dialogai pavyzdžiui aukai traukiant per šiaudelį koksą su susmulkintais stiklais, tikrai priverčia įdėmiau žvelgti į visą šią istoriją, nei žiūrint kokį eilinį trash filmiūkštį. Dar neįprastai žiūrėjosi tėvelio meilė mažai dukrytei, bei visas šeimos gyvenimas, tarp besimėtančių lavonų. Tokius filmus nemanau, kad vertėtų rekomenduoti, juk ir taip aišku, kad tai must see produkcija :).