Baby Blues (2008)

Prieš kurį laiką matytas, tačiau ryškų pėdsaką palikęs filmas iš šiuometinės horror produkcijos. Tad manau vertas atskiro apžvelgimo siaubas.lt bloge, kur bandysiu , bent minimaliai apžvelgt geriausius , pakolkas 2008 metų filmus. Grįžtant prie filmo, tai nieko ypatingo prieš peržiūrą nesitikėjau. Na bus kokie tai pasižudymai, gal numirėliai, gal negyvų vaikų kerštas. Tačiau nieko panašaus. Kūrėjai smogė pačiu natūraliausiu siaubu, kuris gali egzistuoti šalia kiekvieno, ir net mums neįtariant prasiveržti su žiauriausiomis pasekmėmis. Toliau bus šiek tiek

— paspoilinta —

Pradžia filmo nieko įdomaus nežada – kažkokiam Amerikos užkampyje gyvena sau eilinė daugiavaikė šeima . Laimės fontanų ten nesimato, bet gyvena. Ilgai laukti netenka į kurią pusę pakryps veiksmas. Moteriai kažkas darosi, jai sunku, visokios smulkmenos varo į įniršio priepuolius. Be to dar žavisi biblija. Tačiau niekas to nepastebi ir nesiima rimtesnių priemonių…

Tokios situacijos po vaikų gimdymų, nėra jau toks ir retas reiškinys. Bet aišku nebūtų filmas (nors pradžioje teigiama, kad true events), jei kūrėjai maksimaliai neužaštrintų šios istorijos. Nuo vidurio filmo tikrai nėra labai malonu žiūrėti, gal dėl pačio filmo paprastumo ir priminimo, kad bet kada ir į tavo kiemą gali ateiti kruvina šventė.
Pačioje pabaigoje filmo, kai jau lyg ir viskas aišku, kūrėjai iš pasalų dar kartą sugema smogtelti…. Na gal per daug čia pamoralizavau, tačiau tokios nepačios maloniausios sąsajos išliks su šituo filmu. Tad saugokit savo bobas…

Oneechanbara: The Movie (2008)

Neteko susipažinti su video žaidimu, kuriuo remiantis ir buvo sukurta ši japonų juosta pasakojanti apie postapocaliptinį pasaulį, pilną zombių ir sexy mergaites-kovotojas.  Labai jau kokybiškų efektų nesitikėta, tad  antgamtinėm jėgom įtakoti mosavimaisi kardais labiau kėlė šypseną, nei nusivylimą ar susižavėjimą. Visos kovos scenos labiau panešėjo į kokio action video žaidimo trailerį. Tačiau svarbiausiai, visa tai įtraukė į patį veiksmą. Be to kieta pagrindinių herojų povyza, o pagrindinės veikėjos , net ypatingai sexy, kažkodėl vertė užmiršti galybę šio filmo minusų, kuriais galėtų mėgautis piktieji panašios produkcijos kritikai :). Patys zombiai, kaip ir šiuolaikiški zombiai. Tiek jų modifikacijų šiai dienai yra prikurta, tad beabejonės šitoj srityje japonai nieko naujo nepademonstravo. Bandymas išspausti maksimalų gailestį žudomam zombiui, pasibaigdavo kokia netikėtu superherojų ginklo valdymo sugebėjimu. Tad ašarų išspausti zombių naudai abejoju ar pavyks :).  Na, bet reikšmingiausia filmo dalis, tai mergiočių tarpusavio dvikovos. Manau tam tikrai nuotaikos būsenai šitas filmas gali pasirodyti labai tinkamas. Trumpiausias apibūdinimas – pigu, bet skanu :).

The Oxford Murders (2008) – Iglesia Anglijoje

Pakankamai jau susigulėjo, prieš kokią savaitę matytas naujausias kultinio ispanų režisieriaus Alex de la Iglesia darbas. Kai ankstesni jo filmai tryško beprotiškais siužeto vingiais ar veikėjų poelgiais, tai čia ryškiai to pasigesta. Galima sakyti, kad visai naujam kino žanre išbandė režisierius savo kūrybinius sugebėjimus. Negana to, pati filmo dislokacijos vieta – nuobodi, konservatyvi Anglija iškart nubraukdama tą temperamentingą vyksmą, kuris buvo įprastas išgirdus Iglesia pavardę. Atsiribojus nuo visokių nostalgiškų prisiminimų apie ankstesnę režisieriaus kūrybą, ir skaitant, kad tai nežinomo režisieriaus filmas, galima būt drąsiai tvirtinti, kad apturėtas geras kino seansas.

Pagrindinių aktorių vaidyba tikrai įtikinama. Nekliuvo net Elijah Wood, kurio povyza man sukelia gan prieštaringus vertinimus. Filmas savo braižu primena angliškus detektyvus, tik čia jau, bent man, pasirodė ne taip nuobodu. Vis dėlto įvesta serial killer tematika žymiai labiau įtraukia, nei kokios buitinės žmogžudystės.

O čia dar visokios teorijos apie matematinių simbolių sąsajas su žudikų poelgiais, bandymai logiškai-filsosofiškai pagrįsti diskusijų forma (kuri vyksta tarp seno profesoriaus ir studento, kuris yra vienas iš įtariamųjų) tam tikras išvadas. Prasidėjusi žmogžudysčių seka , net pačiam keista, kad gan stipriai prikausto dėmesį, bent jau pirmoje filmo pusėje. O dar ten vieną keistą, nuprotėjusį tipą parodo, labiau jau artimą Iglesiškiems personažams. Žodžiu pirma filmo pusė įtraukė. Deja artėjant link finišo, įtampa pradėjo atslūgti, lyg ir viskas pradėjo darytis aišku ir visumoje gavosi toks detempimas iki pabaigos. O ir pasibaigus paskutiniemskadrams, nusprendžiau, kad pabaiga gan angliško detektyvo įtakoje… Filmas manyčiau geras ir detektyvų mėgėjai taip pat neturėtų nusivilti, o dėl Iglesios gerbėjų, tai nesu tikras – manau daugelis gali ir būti nepatenkinti maestro darbu.

Copyright © SIAUBAS.LT 2007-2018