No Man’s Land: The Rise of Reeker (2008)

Ne taip seniai matytas vienas iš tokių originalesnių paskutinių metų amerikietiškų horror Reeker (2005) pasirodo jau turi sequelą. Ir to pačio režisieriaus – Dave Payne. Jau patys pirmi filmo kadrai įtraukia, kai dykumoje vykstantis tarp dviejų tipų dialogas perauga į gore epizodą. Pradžia galima sakyti žymiai stipresnė nei pirmos dalies – visų pirma nėra teenagerių grupės. Ir šiaip daugiau asociacijų sukelia apie filmus, kur dykumose klaidžioja visokie freakai, serial killeriai ir panašiai. Dar pirminį įspūdį pagyvina ypač sodrios, ryškios spalvos suteikdamos aplinkai kraupumo, nors efektas ir turėtų būt priešingas. Vertėtų paminėt ir patį Reekerio atsiradimą, be to šįkart jo išvaizda, gal ne tokia paslaptinga, bet grėsmingesnė ir iškart patampa aišku, kokie jo sekantys veiksmai. Aišku, po pirmos dalies, čia jau netikėtais siužeto vingiais bei paslaptimis kūrėjai per daug nenustebins, nors matosi, kad jie to ir nebando daryti. Viskas daugiau sutelkta į patį veiksmą, kovą dėl išlikimo, nors pabaiga jau ir taip daugmaž aiški, tik einant filmui į pabaigą sutvarkomi tam tikri formalumai. Filmas gal atmintyje ilgam ir neužsiliks, bet reginys apturėtas tikrai geras. Kad ir galima ten įžvelgti daug iš kitų filmų pasikartojančių vaizdų, tačiau tai visiškai netrukdo, nes kūrėjai pasistengė, kad tai būtų neaktualu. Lyginant su pirma dalimi, sakyčiau, kad jos abi lygiavertės. Jei iškart būčiau žiūrėjęs sequelą, o paskui originalą, manau pastarasis stipriai nublanktų. Tarp 2008 metų horror filmų, šis nemanau, kad užims aukštas pozicijas, nes siužetinė linija nieko naujo nepateikė, bet pažiūrėti vertas.

The Wizard of Gore (2007) – H.G.Lewis neturėjo nusivilt

Orginalas, sukurtas 1970, vieno iš gore tėvų Herschell Gordon Lewis, patapo kultiniu. Gan įdomus sprendimas priimtas remeikinti šią juostą. Jeigu, kad ir pats H.G.Lewis būtų apsiėmęs daryti sequelą, manau būt savaime suprantama. Ir pati orginali juosta man labiau prisiminimuose išliko, dėl savo gore show, nei pačio, kad ir absurdiško siužeto, kurio deja atgaminti nepavyko. Režisierius ėmesis šios užduoties – Jeremy Kasten, palikęs visai neblogą nuomonę apie save filmais The Attic Expeditions (2001) ir All Souls Day: Dia de los Muertos (2005) .

Asmeniškai tikėjausi gore komedijos, pasinaudojant šiuolaikiniais technikos stebuklais ir galimybėmis sukurti koybiškesnį šou, nei 1970 metais. Deja apturėjau visai kitokį reginį. Buvo visos tos scenos su Montag the Magnificent (kurį įkūnijęs aktorius man pasirodė nevisai tinkamas) triukais prieš publiką žudant moteris, tik truputėlį viskas per daug sumodernintai ir nepasakyčiau, kad savo grožiu pranoko orginalą.

Tačiau panašu, kad režisierius visai nesitaikė sukurt dar vieną gore filmą. Istoriją susietą su Montag the Magnificent jis apraizgė haliucinacijom, siurealiais vaizdiniais, bei noir ar retro priemaišom. Vietomis kažkuom priminė net Cronenbergo režisuotą „Naked lunch“ pagal William S. Burroughs. Pagrindinis filmo personažas pastoviai „įkvėpdamas“ iš maišelio kažkokio (turbūt neblogo stuffo) paslaptingo turinio, vis permesdavo į nenuspėjamą įvykių seką. Tai kažkuom primena, dabartiniuose horroruose plačiai naudojamą realybės-nerealybės triuką. Po keleto minučių supratus maždaug kokia linkme filmas plėtosis, toliau gan maloniai įvysto į tą iliuzijų pasaulį. Tikrai vertas dėmesio, kad ir remeikas, bet ateityje manau neturėtų būti labai sietinas su originalu. Be abejo vertėtų paminėt, kad savo roles, nors ir trumpas suvaidino dvi superstar – Brad Dourif ir Jeffrey Combs.

Philosophy of a Knife (2008) – Unit 731 košmarai rusiškai

Pakankamai jau užsirekomendavęs ir žinomas tarp šiuolaikinių eksperimentinių horror, gore režisierių Andrey Iskanov, kurio filmus leidžia toks kultinis amerikiečių leiblas, kaip Unearthed Films (padėjęs pasauliui susipažint su Guinea pig serijomis), pateikė be jokių abejonių solidžiausią savo darbą. Ankstesni filmai Gvozdi (2003) ir Visions of suffering (2006) jau davė suprasti, kad tai neeilinis režisierius, su gan neribota fantazija, kurio filmai pasižymi ne vien masyviu gore, gliukais, keistais video sprendimais, bet ir jaučiama gili siužeto intelektualinė potekstė. Žodžiu, prieš nusiteikiant Philosophy of a Knife peržiūrai, jau buvau įsitikinęs, kad filmas nenuvils. O nusiteikinėt, prieš sėdant žiūrėti tikrai reikėjo, bent jau dėl dviejų priežasčių – trukmė apie 4 val 20 min ir Unit 731 eksperimentai, kurie jau bežiūrint Hong Kongo „Men behind the sun“ serijas nepasakyčiau, kad nepadarė vidinio poveikio :).

Filmas pateikiamas, kaip dokumentinė juosta, remiantis tikrais faktais, dėstomais seno dėdulės, kuriam teko dirbti vertėju toje Unit 731 stovykloje ir susidurti iš dalies su vykdomais eksperimentais (na, kad ten viskas tikra, nesu pilnai įsitikinęs). Kaip pasakotojas jis išties puikus, labai įtraukiančiai skelia istorijas apie visą tvarką, japonus, eksperimentus, politinę situaciją bei pačio atliktą milžinišką darbą Unit 731 istorijoje. Kas iš režisieriaus Iskanovo pusės, tai visą veiksmą ir aplinką jis įvilko į japonų cyberpunko ir rusiško necrorealizmo rūbą. Bent jau man toks įspūdis susidarė. Juodai balta juosta, industrial-ambient įtaigus garso takelis, paprasčiausi gamtos vaizdai, o likusią dalį manau aišku kas buvo :). Matosi, kad su biudžetu buvo striuka, bet sugebėta išspaust manau koks 110 procentų. Eksperimentai daugmaž visi žinomi iš „Men behind the sun“ – radiacija, bakteriologija, šaltis, slėgis ir t.t. Tik čia skirtingai, viskas pateikiama kuo ilgesne laiko trukme, iš lėto, stengiantis visa tai labiau perteikt žiūrovui, kuo labiau pajusti aukų kančią, o dideli, besitaškantys kiekiai kraujo, mėsos labiau panešėja į video meno kūrinius. Pati filmo trukmė ir daro gan žymų poveikį, jei aplinkybės leis pasistenkint vienu prisėdimu peržiūrėt… :). Tas režisieriaus sukurtas košmaras, bandomas pateikt iš vienos japonų gydytojos perspektyvos, sukuriant tokią masinę žmonijos tragediją. Dar toks užsifiksavęs dalykas, kad visos tų eksperimentų scenos nebando mėgautis sukrečiančiomis kančiomis. Tai gydytojų, mokslininkų, kareivių, žmonių-bandinių darbas tuo metu ir jis turėjo būti vykdomas. Kaip ir viskas vardan progreso, bandant apsaugoti ateities kartas nuo galimų nelaimių. Gal tai ir žiauru, bet mes nežinome iš kurio taško į tą košmarą turime žiūrėti…

Treileris, gan aiškiai nusakantis filmą:

Copyright © SIAUBAS.LT 2007-2018