Apžvalgos

Daktaras X, kainaves Warner Bros. studijai 5000 dolerių, už autorines teises, buvo nufilmuotas, dviem būdais, spalvota ir nespalvota juosta, nespalvotos versijos buvo skirtos mažesniems miestams, o spalvotos išsiuntinėtos į didžiausius pasaulio miestus. Išėjas dar prieš griežtos cenzūros įvedimą, filmas paliečia tokias temas kaip kanibalizmą, prostituciją ir išprievartavimus, kas iki tol buvo vengiama daugelio kino kūrėjų.

Laikraščio reporteris tiria „Mėnulio žudiko” žmogžudystes, kuris žudo mėnulio pilnaties metu, savo aukas jis pasmaugia, suvalgo dalį jų kūnų, ir padaro įpjovą smegenų žievėje. Reporterio tyrimas, nuveda jį, iki Daktaro Chaviero medicinos akademjos, kurioje dirba kanibalizmo, lunarijos, neurologijos, bei kitų sričių specialistai.

Nors pirmas 15 minučių filmas atrodo, kaip ir visi kiti, paskui jis labai maloniai girebia žiūrovą į nagus ir nepaleidžia. Vietoje to, kad mes (žiūrovai) vaikytumėmės žudiką, mums paskiriama svarbesnė užduotis, greičiau už filmo veikėjus, išsiaiškinti kas jis yra, o tai tikrai nebus lengva, nes pasirinkimas labai didelis, visa medicinos akademija pilna potencialių žudikų, kurių kievienas turi skirtingus motyvus. Taigi, filmas spalvingas visomis prasmėmis, kievienas veikėjas unikalus, labai gražiai žaidžiama ryškiais atspalviais ant sienų ar grindų, o kad būtų dar smagiau, įmaišoma ir labai subtilaus juodo humoro, kuris puikiai prisideda prie filme tvyrančios mirties atmosferos. Negana to, žudikas čia tai pat nepamirštamas, kartas nuo karto jis pasirodo, ir ne šiaip kažkur šešėliuose, o tiesiai prieš ekraną, net jo veido niekas nesiruošia slėpti. Taigi žaisti detektyvą, čia yra be galo smagus užsiėmimas, ir nors man nepasisekė atskleisti tiesios, likau nenusivylęs. Paskutinis dalykas siaubo faktorius, nors siaubas dominuoja tik filmo pabaigoje, jis toks šiupinantis visomis prasmėmis, kad sunku patikėti kūrėjų išradingumu.

Vaidyba nuostabi, garsas neypatingas, efektai, nors ir eiliniai, labai tinkantys filmui.

Nepakartojamas kūrinys, ilgam įstrigęs mano galvoje.

Padaras vaikšto tarp mūsų – paskutinė trilogijos dalis ir vienintelė nufilmuota ne 3D.

Padaras keičiasi, o jį sugavę mokslininkai stengiasi sukurti kuo palankesnes sąlygas jo gyvenimui.

Prasidėjus filmui atrodo, jog jis nepasiūlys nieko naujo ir bus itin nuobodus: tos pačios povandeninės scenos, tas pats padaro elgesys ir tokia pati medžioklė, kaip filmuose prieš tai. Tačiau po trisdešimties minučių ir keleto nuostabių efektų, filmas pakrypsta visai kita linkme, apie kurią galima spręsti iš pavadinimo. Taigi, tas filmo atsiskyrimas nuo ankstesniųjų labai puikiai atgaivina jau išsemtą padaro istoriją. Dar vienas gana smagus dalykas yra tai, jog besikeičiantis padaras gauna naujus „artifaktus”, kurie suteikia jam naują išvaizdą. Daugiau apie filmą nelabai turiu ką ir pasakyti. Žinia, kad žiūrint jį kaip atskirą filmą, mano manymu, jis būtų daug nuobodesnis.

Efektai puikūs ir labai smagiai pagyvinantys filmą. Garsas jau girdėtas ir jau spėjęs atsibosti. Vaidyba žemiau vidutinės, o vietomis primena paprastą eilučių skaitymą.

Geras tęsinys antrajam filmui, prastokas kūrinys žvelgiant į jį vieną.

Vaško muziejaus paslaptis yra paskutinis draminės fikcijos kūrinys. Laikytas prarastu iki vėlyvų šešiasdešimtųjų. Filme statuloms buvo naudojami tikri aktoriai, nes originaliai filmavimui paruoštos vaškinės statulos tirpo nuo apšvietimui naudojamų lempų šilumos.

Po gaisro vaško skulptūrų muziejuje, jo savininkas stengiasi viską atkurti. Po kurio laiko mieste pradeda dingti žmonės.

Jau senokai pastebėjau, kad draminė fikcija garsiniuose filmuose neveikia, jei nėra jokių išsišokimų – filmas atrodo labai blankiai. Šis kūrinys neišimtis. Tai labiau detektyvinė istorija, kurią įdomia daro tik Fėjos Vrei vaidmuo – ji čia tokia įdomi, kad tiesiog verčia žiūrėti į ją, net kai veiksmas vyksta kitame kameros kampe. Keista, tačiau nerandu žodžių, kuriais galėčiau apibūdinti šį kūrinį. Ne dėl to, kad jis kažkuo ypatingas, o dėl to, kad tiesiog nežinau ką aptarti, šis filmas nėra įspūdingas nuotykis ar stiprus emocijų kratinys, jis tau tiesiog nutinka ir viskas.

Vaidyba vidutinė, todėl Fėja Vrei čia atrodo neįtikėtinai gerai. Efektai vidutiniai ir niekuo neypatingi. Garso takelio nėra.

Keistas kūrinys, kurį žiūrėti galima, bet klausimas, ar reikia.