The Man with Wax Faces (1914)

Trumpametražis 1914-ųjų metų filmas „Žmogus su vaško veidais“ buvo laikomas prarastu iki 2007 metų, kai buvo rasta pažeista, tačiau dar tinkama žiūrėti kopija.

Vienam iš bare sėdinčių vyrų pasiūloma 100 frankų, jei jis išdrįs praleisti naktį pačioje baisiausioje vietoje – vaško skulptūrų muziejuje.

Nėra ko daug pasakoti, filmas įdomus, o pabaiga labai netikėta. Vaidyba gera, garso takelio nėra, efektų tik keletas, bet jie atrodo gerai. Na, o vienoje vietoje su filtrais sužaidžiama tiesiog klasiškai.

Puikus 11 minučių kūrinys, tinkantis pagardinti pusryčių ar vakarienės stalą. P.S. Youtube linkas be subtitrų.

The Avenging Conscience (1914)

Vieno žymiausių ankstyvojo kino režisieriaus Deivido Grifito filmas „Keršijanti Sąžinė“, paremtas dviem E. A. Po kūriniais, buvo pirmasis ir vienintelis pilnametražis jo statytas siaubo filmas.

Vyras, atskirtas nuo mylimosios, pamažu netenka proto. Beprotystei pasiekus ribą, kai žmogžudystė atrodo normalus dalykas, jis nusprendžia atkeršyti savo dėdei, kuris yra dėl visko kaltas.

Labai keistai besiplėtojantis filmas: atrodo, viskas eina nuo nulio ir filmui pamažu progresuojant viskas darosi įdomiau ir geriau, kol pasiekiama riba, kai filmas tampa įdomus. Pradžia labai nuobodi, vidurys truputį neaiškus, bet, kaip minėjau, vėliau viskas pasitaiso. Žiūrėdamas vis iš naujo stengiausi sutelkti dėmesį, gilintis į įvykius, perprasti veikėjus, tačiau tik filmui persivertus į antrąją pusę viskas savaime patapo aišku, man beliko tik mėgautis gaunamu produktu. Keista, tačiau vaidyba, garso takelis ir efektai gerėja filmo eigoje, taigi nemanau, jog sugebėčiau juos tinkamai peržvelgti.

Filmas nėra blogas, tačiau gana stipriai nuvargina, taigi reikia būti pasiruošusiam. Originali filmo trukmė 78 minutės, man pakliuvo 74 minučių trukmės versija, o Youtube randu tik dvd leidimo 56 minučių versiją (galbūt ši įsibėgėja greičiau, nei ta, kurią žiūrėjau aš).

Isle of the Dead (1945)

1880-iais dailininkas Arnoldas Boklingas nutapė paveikslą „Mirusiųjų sala“, spėjama, jog tai buvo pagrindinis įkvėpimas 1945-ųjų filmui tuo pačiu pavadinimu. Filme, prodiusuotame vieno iš svarbesnių senojo kino prodiuserių Valo Leutono, siekta atkurti paveikslą scenose ir nupasakoti įvykius saloje.

Saloje pastebėjus maro požymius, izoliuojama grupelė žmonių, tačiau viena senolė yra įsitikinus, jog tai ne maro, o graikų mitologinės būtybės – vorvolakos darbas.

Kiek teko susidurti su filmais, prie kurių dirbo Valas Leutonas, visi buvo labai smagūs ir įspūdingi, taigi prie šito sėdau taipogi gerai nusiteikęs, bet laikui bėgant mane apėmė nubodulys. Filme viskas lyg ir gerai, tačiau labai pabosta laukti, kol prasidės tikrasis siaubas, o žiūrėti veikėjų konfliktus ir Boriso Karlofo vidutinę vaidybą man nebuvo didelė pramoga. Na, bet prakentėjus 50 minučių (iš 71), buvau apdovanotas ir, kas dar maloniau, nustebintas. Filmo pabaiga labai įspūdinga, dvelkianti šiuolaikinių siaubo filmų atspalviu bei atmosfera; tai lyg Dan Curtis „Dark Shadows“ serialo priešistorė. Filme net yra kraujo, kas kine tuo metu vis dar buvo didesnis ar mažesnis tabu. Vaidyba gera, bet neįspūdinga, garso takelis kaip visada, efektų nėra.

Jei esat pasirengę kantriai pasėdėti, būsit puikiai apdovanoti.

Copyright © SIAUBAS.LT 2007-2018