Retro

Visiems puikia žinomos istorijos ekranizacija, besiskirianti nuo kitų tik tuo, jog ši versija vienintelė, kurioje atrandamas ir priešnuodis. Pagrindinį dvigubą vaidmenį atliekantis Kingas Bagotas (King Baggot) pats susikūrė misterio Haido makiažą.

Atrodo nelabai turiu ką ir pasakyti. Filmas puikiai seka novelę, viskas padaryta be priekaištų. Turbūt vienintelis dalykas, kurio negaliu nepaminėti, tai ekranizuotos smurto scenos. Ankstyvąjame kine smurto buvo vengiama, bet prisimenant novelę, tai turbūt įsimintiniausia jos vieta. Filmo kūrėjai tai pat to nepamiršo – nors smurtas ir cenzūruotas, visgi keista išvysti misterį Haidą užšokantį ant susižeidusio berniuko.

Vaidyba nuostabi: Kingas Bagotas neįtikėtinai gerai įkūnija misterį Haidą – žiūrint iš tikrųjų atrodo, jog Haidas nėra iš šio pasaulio; jo laikysena, eisena ir elgesys prie aplinkinių suteikia itin stiprų įspūdį ir, manau, gatvėje jį atskirtų kiekvienas. Efektų vos keletas, kuriuos mes jau matę chemijos pamokose. Garso takelio nėra, tad aš fonui užsidėjau Džo Renzeti (Joe Renzetti) garso takelį, kurtą filmams Basket Case ir Frankenhooker. Tai buvo OHO koks pasisekimas – taip maloniai viskas sutapo, jog pasibaigus filmui kelias minutes žiūrėjau į juodą ekraną, nes atrodė, jog filmo garso takelis dar eina.

Geras, neprailgstantis ir malonus akiai kūrinys.

1913-aisiais, pradėjus didėti publikos susidomėjimu kinu, žiūrovai pradėjo reikalauti autorinių filmų (author films). Tai filmai, paremti populiariais literatūros kūriniais. Tais pačiais metais buvo nufilmuotas filmas Der Andere, to pasekoje šis filmas tapo pirmuoju autoriniu filmu Vokietijoje, jei ne visame pasaulyje. Kūrinys paremtas spektakliu tuo pačiu pavadinimu. Tai puikiai pastebima žiūrint, nes filmas (pats suskaičiavau) naudoja tik penkias aikšteles filmavimui ir vos vieną kamerą. Taipogi, tai pirmasis aktoriaus Alberto Basermano pasirodymas kino ekranuose. Kaip ir spektaklis, filmas yra lengvai paremtas R.L. Stivensono „Daktaro Džekilio ir Misterio Haido” (ang. The Strange Case of Dr. Jekyll and Mr. Hyde) istorija.

Daktaras Halersas išgirsta apie asmenybės susidvejinimą, bet palaiko tai tik kvailais prietarais. Po nelaimingo atsitikimo jodinėjant, minėti kvaili prietarai pradeda tapti daktaro Halerso realybe.

Sėsdamas žiūrėti šio filmo nesitikėjau kažko ypatingo, bet filmas taip nuostabiai išnaudojo pateiktą idėją, jog negalėjau likti nusivylęs. Visas kabliukas, aišku, yra tai, kas vyksta po asmenybės susidvejinimo, ir atskleisiu šiokią tokią paslaptį – veikėjas pradeda kenkti pats sau. Tai gerai nugąsdina ir labai patraukia dėmesį, o minėtas filmo primityvumas tik prisideda prie įspūdžio. Taigi, filmo pabaigoje likau itin sužavėtas.

Vaidyba be priekaištų. Aišku, Albertui Basermanui buvo sunku prisitaikyti prie tyliosios vaidybos, bet galutinis rezultatas yra puikus. Efektų ir garso takelio nėra. Aš garso takeliui panaudojau Hawkwind albumo Space Ritual pirmajį kompaktą, tačiau tai nė kiek nepadejo, tiesiog jaučiausi, lyg daryčiau du darbus vienu metu.

Geras kūrinys, davęs autoriniui kinui puikų startą populiarumo link.