paimta iš KIRAS HORRORblogo
Tiesa sakant kolkas vargiai atsigaunu po shios makabrishkos istorijos, kurios matyt iki galo nesuprasiu kol nepaziuresiu dar keleta kartu. Matyt niekaip nesugalvociau i koki zhanra itraukt sita filma nes tiesiog yra filmu, kurie perzengia tradicines ribas. I gala jis tampa vis keistesnis, paliecia vis gilesnius jausmus. O visoj filmo eigoj sviruoja nuo komedijos iki siaubo, nuo meiles istorijos iki nekrofilisko megavimosi shaltu alsavimu. Todel pavadinciau apimanti jausma mistiniu. taip ir uzsirasiau ant cd-r'o issikepes: 1994, mistika. Filmas narplioja temas apie gyvenima ir mirti, apie meile ir apatija, apie riba kai tarp ju nebelieka skirtumo. Kai myleti reiskia zhudyti. Kai zhudyti reiskia myleti. I filmo gala imu pats nebesuprasti kas cia gyvas, kas jau mires. Bet tai tampa nebesvarbu nes imi pats skesti toj apatijoj su pagrindiniu filmo herojum, kuris kazin ar pats supranta gyvas jis ar mires, giltine ar jos auka, myli jis ar jam vienodai. Filmas jau kiek naujesnis nei iprasti mano megstami horrorai, todel ir efektai geresni, muzika taipat parinkta uzhburianti, visas veiksmas vyksta vieno miestelio kapinese, kur numireliai tiesiog negali ilgai isguleti negyvi. O meile sukretusi nuo likusio pasaulio izoliuoto vyruko shirdi taip nenori jo paleisti, kad jos pamekle grizta ir grizta pas ji, palikdama ji (aisku ir ziurova) taip ir nesuprantanti, ar tai tik sutapimai ar tai jos isvis nera. O galbut likimas zaidzia su juo, kaip ir mirtis. Visgi skesdamas savo uzdaram pasauly jis isitikina, kad likusio pasaulio veikiausiai nera, o numireliai veikiausiai gyvesni uz gyvuosius. Meiles truksta ir jo geriausiam draugui,- storuliui silpnaprociui, kuris padeda jam priziureti kapines. Taiciau mergina, kuri nemylejo jo tikrame gyvenime, eme ir pamilo ji po mirties nu bent jau jos galva ;D Nenoriu veltis i istorija nes cia daugiau daro atmosfera nei siuzetas, bet uztikrinu, kad tai 1h40min vertos ne tik siaubo megejo demesio.
viskas netikra tad koks tada skirtumas. Riba neaiski todel sunku suprasti kas baisiau : mirti ? ar buti gyvam? Pamegink atsakyt i sita klausyma kartu su filmo herojum...
-Kiras-
Dėkui Kirui
Dellamorte Dellamore (1994)
Moderators: Slasher, Otis, ZeaLot
-
- SIAUBAS.LT tarnas
- Posts: 1238
- Joined: 2007-07-12, 05:16
- Location: Vilnius
- Contact:
-
- Velnias, greičiausiai...
- Posts: 69
- Joined: 2008-01-30, 17:23
-
- Velnias, greičiausiai...
- Posts: 64
- Joined: 2007-10-21, 15:49
- Location: Dark woods beneath Vilnius
Aš tik tegaliu įmesti čia savo du centus ir pasakyti, jog šitas filmas yra nuostabus. Buvau jį matęs labai seniai, o prieš keletą savaičių vėl jį pažiūrėjau (ką labai norėjau padaryti ilgą laiką, bet tiesiog neturėjau iš kur jo gauti (cheers, Kirai)). Taip, makabriškas yra būtent tas žodis. Tragedija, meilė, mirtis, absurdas, juodasis jumoras, peržengiantis bet kokias cinizmo ribas. šiame filme tiesiog tyko visiškai siurreali patirtis. šedevras.
People please stop abusing your poor little corpses