Tailando keturių režisierių keturi vaiduokliški pasakojimai. Pirmajame pasakojama apie vienišą mergiotę su sulaužyta koja, tupinčią kokioje tai thai komunalkoje. Laimei dar po ranka turi telefoną, internetą ir bandymai SMS pagalba panaikinti vienatvę akimirkai pasiteisina, bet kaina ir atitinkama. Kaip ir dažniausiai būna ghost filmuose – niekas be priežasties nevyksta. Taip ir čia. Režisierus, kaip ir visi thai atstovai su neištariama pavarde, Yongyoot Thongkongtoon, su kuriuo tai pirmoji pažintis. Galima šį 4bia segmentą laikyti nuobodžiu, tačiau viena vieta tikrai verta dėmesio.

Sekanti istorija apie mokyklinukų santykius. Keletas kietesnių, susikūrusių į gaują, maksimaliai siautėja ir jiem pasimaišo kliūna vienas mokyklos loserių, prieš kurį jiem tenka imtis smurto, žeminimo ir t.t. Neapsieita be keleto žiauresnių scenų. Nors filme pagrindinis akcentas užteptas ne paauglių žiaurumo, o juodosios magijos galių demonstravimo.  Vis dėlto bežiūrint daugelyje vietų išlysdavo filmą gadinantys epizodai, ar tai jų išpildymas. Galima ir geriau. Režisieriaus Paween Purijitpanya pavardė man nieko nesako, tačiau jis tikrai vertas su savo darbu įsipaišyti tarp ketveriukės.

Trečioji istorija apie kelių draugų iškylą į gamtą, kuri neapsieina be nelaimingų atsitikimų ir vaiduoklių. Be to baisūs pasakojimai prie laužo ir visa kita iškylautojų – stovyklautojų programos dalis, pagrinde figūruoja pas amerikiečius, tad čia paprasčiausiai nesižiūrėjo, o į pabaigą, net pradėjus augti įtampai ir atsiradus vaiduokliui, nieko įspūdingesnio taip ir neįvyko. Asmeniškai, tai prasčiausia quatrologijos dalis. Nors režisierius Banjong Pisanthanakun ir sukūręs garsųjį Shutter, bet čia jam kas tai nepavyko.

Ir paskutinioji dalis, asmeniškai labiausiai įtraukusi, tai gražios princesės kelionė lėktuvu, net dviem būdais. Aukštuomenės atstovės nemalonę tenka patirti, ją lydinčiai stiuardesiai, kuriai savaime suprantama geruoju tai nesibaigia. Labiausiai užkabino šis bei tas orginalesnio siužete, nors viskas be galo paprasta, bei keliamo siaubo pateikimas. Čia vat jaučiasi, kad Shutter bendraautoriaus  darbas – Parkpoom Wongpoom.

Visumoje tai nėra geriausias thai horror pavyzdys, labiau sakyčiau vidutinybė, bet keli garsesni vardai priverčia griebtis už šio filmo.