Sint (2010)

Puikus olandų filmas apie šventąjį Nicholas, kuris tuose kraštuose yra kaip  Santa Klausas. Tik jis čia atplaukia laivu gruodžio 5d., paskui keliauja arkliais, naktį vaikai lauke prie durų palieka batus į kuriuos prideda šieno ar daržovių Nicholas arkliams, o ryte randa dovanas. Apsirengęs Nicholas panašiai kaip Romos popiežius, tik raudonai ir turi puikią lazdą, bent filme, savo veikimu primenančią skraidančias giljotinas iš Hong Kongo martial arts produkcijos.

Filme Nicholo šventumas dingsta nuo pirmų kadrų, kurie nukelia į gūdžius viduramžius, kai jis su savo gauja siaubia miestelį, kurio gyventojai neapsikentę sudegino jų laivą ir patį Nicholas. Bet netrukus grįžtame į šiuos laikus ir prasideda istorija su prisikėlusiu piktuoju-šventuoju Nicholasu bei vienu berniuku, kurių susidūrimas ir santykių aiškinimasis tęsiasi likusią filmo dalį…

Filmas labiau panašus į horror komediją su oldskūlinio horror nuotaikomis. Nors ir nemažai prisukta filmų apie piktus Santa Kla

usus, bet pastarasis tiek siužetu, tiek pagrindiniu veikėju ganėtinai originalus. Gal kažką bendro galima atrasti su Santa’s Slay (2005). Nors filmas ir olandų, bet didžioji filmo dalis labiau primena amerikietišką horror, šiuo atveju net pakankamai prabangiais spec. efektais ir jokiu būdu nepretenduojantis į mažabiudžetinius filmus.  Taipogi režisieriaus bandymai (o gal ir ne) sukurti  kažką gąsdinančio, vertė dažniausiai nuoširdžiai šypsotis. Nors Nicholas visumoje sukurtas grėsmingas, tačiau jo pasirodymai ir vertė dažniausiai šypsotis. Viskas taip kieta – pradedant dialogais, pasilakstymais su arkliu namų stogais ir baigiant galvų kapojimu… Režisierius Dick Maas prisukęs nemažai filmų, bet horror žanre beveik nesispecializavęsis. Tad jo bandymas sakyčiau labai vykęs. O filmą drąsiai galima rekomenduoti peržiūrai, ypač žinant, kad ne už kalnų jau ir kalėdinė paranoja prasidės, o tokie filmai puikus vaistas nuo jos.