Jeigu kas dar nematę visų aštuonių „Hellraiser” dalių – geriau imkitės jų peržiūros, nei prasidėkit su devintąja. „Hellraiser: Revelations” galima žiūrėti tik iš bėdos ar pagarbos ankstesniems darbams. Čia likę tik trupiniai puikios Clive Barker idėjos, kuri nors ir ne visose ankstesnėse dalyse džiugindavo, bet taip blogai, kaip Revelations dar nebuvo.
Imu galvoti, kad devintąją dalį paprasčiausiai reikėjo sukurti, nes praėjo vis tik šešeri metai po Hellworld’o pasirodymo ir tokio statuso filmui tai yra daug. Tokia pati lemtis ištikusi ir „Children of the Corn”, „Friday 13th”, „Saw”, „Halloween” bei dar keletą filmų, kurie be pratęsimų neįsivaizduojami. Tai nėra blogai, tik galima jausti garsiems vardams didesnę pagarbą ir stengtis išlaikyti tradiciją, orientuojantis į stipriausias dalis, parenkant atitinkamus aktorius, siužetus, režisierius. Jau pats filmo pavadinimas veda į finansinę sėkmę, bet akivaizdu, kad kažkas nori uždirbti su minimaliomis investicijomis.
„Hellraiser: Revelations” režisuoti paimtas Victor Garcia, dirbęs prie spec. efektų „Dagon”, „Hellboy”, taipogi režisavęs – „Return to House on Haunted Hill”, „Mirrors 2”. Žodžiu nieko įspūdingo. Gavo puikų šansą su Hellraiseriu, nors biudžetas ir sakykim minimalus pagal IMDb, bet kokie specefektai ar nufilmuotos aplinkos tikrai būtų tikę ir geram filmui, jei tinkamai viskas būtų sudėliota. Pirma blogybė – tai pati pradžia ir priėjimas prie mums bandomos sekti istorijos. Pora nevykėlių (visiškai netinkamos išvaizdos aktorių) bastosi kažkur Meksikoje ir pradeda žaidimus su tuo kubu. Pinheado pasirodymas iškarto duoda suprasti kokio lygio tvarinį teks stebėti, laimei tik valandą dešimt minučių. Toks vaizdas, kad sėdėtum prie teliko, o jis ateitų iš virtuvės ir sakytų: „Labas. Kvietei? Tai žinok atėjau. Dabar pamatysi kas tau bus”…
Tuomet belieka nuimti visas viltis išvysti eilinę įtraukiančią dalį ir pasitenkinti tuo, ką mums bando pateikti filmo kūrėjai bei bandyti įžvelgti kažką teigiamo. O pliusų Revelations galėtų užsidėti pirmiausiai už siužetą, nes pati mintis visai nebloga, persipynusi su šeimyninėmis peripetijomis ir viską tinkamai vystant, buvo galima pasiekti neblogą rezultatą. Visi kankinimai, lakstantys kabliai ir smingantys į žiaunas, mėsos atauginimo procesas taipogi kokybiškai pateiktas, tik trumpai ir net sakyčiau epizodiškai. Daugiau paminėti kažką teigiamo nelabai galėčiau, tačiau po 15-20 min apsipratus su situacija, likusi laiko trukmė susižiūrėjo be jokių didesnių stresų ar nepasitenkinimo nuotaikų. Visumoje įvertinus – tai filmas konkrečiai skirtas Hellraiserio fanams paerzinti ir suteikti prielaidų giliems apmąstymams belaukiant dešimtosios dalies, kuri, tikiuosi, bus išskirtinė ir režisuoti bus palikta, kad ir kokiam Rob Zombie.
„Labas. Kvietei? Tai žinok atėjau. Dabar pamatysi kas tau bus“…|
:DD