Praėjus vos metams po „Musės”, pasirodė tęsinys – „Musės sugrįžimas”. Filmo scenarijus buvo parašytas taip, kad būtų galima panaudoti orginalo dekoracijas. Nors dėl šios priežasties filmavimui pasiruošimo nebuvo daug, tačiau, pristigus biudžeto, filmą teko filmuoti juodai baltą (atvirkščiai nei pirmąją dalį).
Penkiolika metų po Andre Delambrės eksperimento, jo sūnus nusprendžia tęsti tėvo darbą – surinkęs komandą jis pasiryžta ištaisyti tėvo padarytas klaidas. Po kurio laiko paaiškeja, jog jo pagalbininkas planuoja pavogti ir parduoti jo eksperimentą.
Sėsdamas žiūrėti šio kūrinio nesitikėjau nieko per daug įspūdingo, tačiau buvau maloniai nustebintas. Kūrėjai sėkmingai pasuka istoriją kita kryptimi, o tai jai suteikia šviežumo. Šį filmą galima žiūrėti net kaip atskirą kūrinį – jis puikiai paaiškina priešistorę ir gražiai rutulioja naujus įvykius. Garso takelis neypatingas, tačiau vaidyba žymiai gerenė, na, o efektai, lyginant su pirmuoju, trupučiuką geresni.
Puikus tęsinys, ant kurio nekrinta pirmosios dalies šešėlis.
