Pavadinimas nuteikęs dar vienam ispanų bandymui pakartoti Rec šlovę, tačiau pasirodo stipriai klydau. Viskas čia ganėtinai paprasta, siužeto rėmai , kaip ir eilinio amerikietiško slasherio apie grupę tenagerių, kurių skaičių mažina koks nors žudikas. Tad tikintis eilinio nustebinimo iš ispanų, teks nusivilti, bet…filmas, kaip savo žanre sakyčiau netgi labai pavykęs. Pradedant dvigubai plėtojamu siužetu ir baigiant žudiko veiksmais (kažkas tarpinio tarp Mike Meyers ir Jason Voorhes), o dar puikiai parinkta veiksmo vieta apleistame miestelyje su puikiai derančiomis dekoracijomis. Taipogi nemažai tokių smulkių siužetinių elementų, kurie neleido filmui nusiristi į visiškai eilinį nusipiginusį slasherį. Vietomis net labai suartėjama su tokiu hitu, kaip „Haute tension“, tik deja iki jo lygio tolokoka. Aktoriai-aukos , tiek savo povyzom, tiek veiksmais nusipelno iki galo atlikti savo nevykėlišką misiją. Kaip ir pridera galybė nelogiškų aukų sprendimų gelbėjantis. Bet tai jau seniausiai tapo, kaip ir slasherių vienu iš svarbesnių akcentų. Neišsikėlus didelių reikalavimų, galima visai smagiai pasimėgauti nauja ispanų produkcija. Vis tik jie ryžosi investuoti į filmą apie tris milijonus eurų , o tai šiais sunkiais laikais tikrai daug.
Paskutiniu metu jau nejuokais pradeda erzinti prie kas antro pavadinimo priklijuoti „3D“. Automatiškai perskaičius, sukyla negatyvi reakcija. Reikia tikėtis, kad čia laikinas mados šauksmas ir ateityje nebus bjaurojami gerai skambantys filmų pavadinimai tuo magišku kodu 3D. Nebent šiais laikais, kuomet 3D masiškai braunasi į eilinių piliečių namus, tai padeda uždirbti vieną kitą papildomą milijoną.
Režisieirus Sergi Vizcaino pakolkas nieko doro ispanų kinematografijai nenuveikęs su keletų shortų ir tv serialais. Nors filmas ir nenuvylė, bet ateityje iš šio režisieriaus šedevrų tikrai nesitikiu, nes plika akimi matoma, kad su tikrai neblogų siužetinių idėjų išpildymu jam per sudėtinga susidoroti ir filmą pritempti savo paprastumu, ar dar velniažin kuo iki įsimintino ir ateityje dažnai linksniuojamo horror’o.
