Ne per seniausiai anapus iškeliavusio kultinio italų režisieriaus Bruno Mattei paskutinis filmas. Šįkart titruose jis įvardintas vienu iš daugelio savo pseudonimų Vincent Dawn . Turiu pripažinti, kad po šio filmo jis užsitarnavo dar didesnę mano pagarbą, jau vien tuo, kad palikta praktiškai identiška 80’ųjų italų zombi filmų atmosfera. Net dubliažas į anglų kalbą praktiškai nepakitęs. Pats naujausias, kuris buvo matytas iki šiol Mattei filmas – „Snuff killer”(2003), galima sakyt blankokai susižiūrėjo ir prieš imantis Zombies: The Beginning nieko ypatingo nesitikėjau. Tarp kitko Mattei neturi labai jau daug iš savo aukso amžiaus, pasižymėjusių horror filmų . Nors pastarieji, kaip Hell of the Living Dead , The Other Hell ar Zombie Flesh Eaters 2 užbaigimas padėti garbingose vietose italų horror fonde.
Šiaip reikėjo pirma pažiūrėti Island of the Living Dead (2006) , nes buvo paminėta, kad tai susiję filmai. Ir jau po pirmųjų kadrų, tai buvo akivaizdu, nes pradėjo lysti pagrindinei herojei flashbackai, kurią beje abiejuose filmuose įkūnijo ta pati aktorė Yvette Yzon . Tačiau pakolkas Island of the living dead prieinamas tik vokiečių kalba, o vokiški variantai dažniausiai būna nevykę, tad vargintis manau nėra verta, ypač , kai toks filmas, kur dėl siužeto reikia mažiausiai sukti galvą :). Po kelių minučių nuo filmo pradžios veiksmas permetamas į salą, kur s.w.a.t. tipo būrys pradeda savo žygį po laboratoriją, kur mėtosi visokių eksperimentų likučių , narvuose uždarytų zombių…Tačiau netrukus pradeda lysti tie itališki lėtai, bet užtikrintai ir kryptingai judantys zombiai (tarp kitko puikiai nugrimuoti, bei likau nepastebėjęs kompiuterinių efektų pagalbos). Toliau siužetas daugmaž tradicinis – zombiai pavojingi, nuo jų reikia bėgti, pastoviai šaudyti ir bandyti išlikti. Visiškas logikos nebuvimas, kaip ir įprasta šiam režisieriui, padarė reginį sakyčiau, net labiau žiūrimą, nes iki dantų ginkluoti kariūnai nesugebėjo iššaudyti nesibaigiančios zombių armijos, tuom pratęsdami filmo trukmę iki pusantros valandos . Keista, bet visai nebuvo akcentuojamas šūvis į galvą :) Bežiūrint šias scenas nori nenori, bet nostalgija italų zombi filmams plūsteli. Pasirodo pilnai galima ir dabar gaminti panašų stuffą, nei vargti su daugumoj tik į šiukšlių dėžę tinkamais šiandieniniais zombi filmais. Grįžtant į salą , tenka išvysti ir keletą visai netikėtų elementų, kaip kūdikiai zombiai, dar keletas freakiškų veikėjų, bei pakankamai netikėta pabaiga kurią net sunku apibūdint – tarkim cyberpunkinis gore su alien invazija :)
Vertinant iš asmeninių pozicijų, tai manau vienas geriausių , kad ir 2007 metų zombi filmų. Aišku jei yra poreikis , žiūrint zombi filmus kokių tai loginių siužeto ar veikėjų elgesio paaiškinimų, tai manau vargti neverta. To čia praktiškai nėra… R.I.P. Bruno Mattei.
