Artėja Helovinas, o tai reiškia, kad atėjo pats tinkamiausias metas išjungti šviesas, užtraukti užuolaidas ir įsijungti gerą siaubo filmą. Tik štai išsirinkti ką žiūrėti kartais būna sunkiau, nei išgyventi eiliniame siaubo filme.
Vieniems reikia maniako su peiliu, kitiems – vaiduoklių, o tretiems – visiškai beprotiško kruvino košmaro. Todėl atrinkome 13 siaubo filmų Helovino vakarui, tarp kurių rasite tiek žanro klasiką, tiek modernesnius kūrinius, galinčius sugadinti ne tik vakarą, bet ir ramų nakties miegą.
Tai nėra geriausių visų laikų siaubo filmų reitingas. Tiesiog 13 filmų, kurie puikiai tinka spalio 31-osios vakarui.
- Halloween (1978)
Pradėti šį sąrašą be Johno Carpenter’io „Halloween“ būtų beveik nusikaltimas. Juk būtent šis filmas padėjo suformuoti tokį siaubo žanrą, kokį šiandien pažįstame.
Iš psichiatrijos ligoninės pabėgęs Michael’as Myers’as sugrįžta į gimtąjį Haddonfield’o miestelį, kur Helovino naktį prasideda tikras košmaras.
Čia nėra įmantrių specialiųjų efektų ar upeliais tekančio kraujo. Užtenka baltos kaukės, bauginančios muzikos ir už nugaros tamsoje stovinčios figūros. Kartais paprastumas veikia geriausiai.
Kam rekomenduojame: klasikinio siaubo ir maniakų filmų gerbėjams.
- Trick ‘r Treat (2007)
Jeigu reikėtų išrinkti filmą, kuris geriausiai perteikia pačią Helovino dvasią, „Trick ‘r Treat“ būtų vienas stipriausių kandidatų.
Filme susipina kelios šiurpios istorijos, vykstančios tą pačią Helovino naktį. Čia netrūksta moliūgų, persirengėlių, kraupių paslapčių ir mažo paslaptingo veikėjo vardu Sam’as, kuris pasirūpina, kad Helovino tradicijų būtų laikomasi.
Filmas sugeba suderinti juodą humorą, kruviną siaubą ir tikrą šventinę atmosferą. Trumpai tariant, Helovinas be „Trick ‘r Treat“ – kaip Kalėdos be eglutės.
Kam rekomenduojame: norintiems smagaus, šiurpaus ir tikrai heloviniško filmo.
- Scream (1996)
Telefono skambutis, paslaptingas balsas ir klausimas apie mėgstamiausią siaubo filmą. Taip prasideda vienas žinomiausių siaubo kino košmarų.
Wes’o Craven’o „Scream“ genialiai pasišaipo iš siaubo filmų taisyklių ir kartu pats tampa puikiu jų pavyzdžiu. Žudikas su Ghostface kauke persekioja jaunimą, o žiūrovui belieka spėlioti, kas slepiasi po kostiumu.
Tai vienas tų filmų, kuriuos galima žiūrėti ir dešimtą kartą. Juolab kad su draugų kompanija jis veikia dar geriau.
Kam rekomenduojame: siaubo filmų vakarui su draugais.
- Late Night with the Devil (2024)
Įsivaizduokite 1977 metų televizijos laidą, kurios vedėjas, trokšdamas išgelbėti krentančius reitingus, Helovino vakarą nusprendžia surengti ypatingą tiesioginę transliaciją.
Tik problema ta, kad eksperimentas su antgamtinėmis jėgomis pasisuka visiškai ne taip, kaip planuota.
„Late Night with the Devil“ išsiskiria neįprastu pateikimu. Didžioji dalis filmo atrodo lyg autentiška seno televizijos šou transliacija, o įtampa pamažu auga, kol viskas virsta tikru pragaru eteryje.
Originalus, atmosferiškas ir puikiai tinkantis Helovino nakčiai.
Kam rekomenduojame: ieškantiems kažko originalesnio nei įprastas siaubo filmas.
- Hell House LLC (2015)
Grupė entuziastų nusprendžia apleistame viešbutyje įrengti Helovino siaubo atrakcioną. Tačiau atidarymo vakarą įvyksta tragedija, nusinešusi penkiolikos žmonių gyvybes.
Kas iš tiesų nutiko? Atsakymo ieškoma pasitelkiant išlikusius vaizdo įrašus ir dokumentinio filmo pasakojimo formą.
„Hell House LLC“ įrodo, kad mažas biudžetas dar nereiškia prasto siaubiako. Priešingai, kelios paprastos, bet velniškai efektyvios scenos čia gali išgąsdinti labiau nei brangiausi Holivudo efektai.
Ypač nemalonu stebėti tas vietas, kuriose atrodo, kad nieko nevyksta. Nes kartais kažkas vis dėlto vyksta.
Kam rekomenduojame: mėgstantiems pseudodokumentinius siaubo filmus ir šiurpią atmosferą.
- The Autopsy of Jane Doe (2016)
Į nedidelį morgą atvežamas nežinomos jaunos moters kūnas. Iš pirmo žvilgsnio jokių smurto žymių, tačiau skrodimą atliekantys tėvas ir sūnus netrukus aptinka vis keistesnių dalykų.
Kuo giliau jie ieško mirties priežasties, tuo labiau aiškėja, kad ši naktis nebus eilinė.
Didžioji filmo dalis vyksta vos keliose patalpose, tačiau klaustrofobiška atmosfera, paslaptys ir nuolat augantis nerimas padaro savo darbą.
Vienas tų filmų, kuriuose net nenori, kad kas nors atidarytų duris.
Kam rekomenduojame: mėgstantiems paslaptis, antgamtinį siaubą ir stiprią įtampą.
- The Conjuring (2013)
Persikraustymas į naują namą dažniausiai reiškia remontą, dėžių išpakavimą ir ginčus dėl baldų. Tačiau Perron’ų šeimai naujieji namai pateikia gerokai nemalonesnių staigmenų.
Kai prasideda nepaaiškinami reiškiniai, šeima kreipiasi pagalbos į paranormalių reiškinių tyrinėtojus Ed’ą ir Lorraine Warren’us.
James’o Wan’o „The Conjuring“ jau tapo modernia siaubo klasika. Filmas puikiai išnaudoja tylą, tamsą ir žiūrovo laukimą. O kai pagaliau nutinka kažkas baisaus, dažniausiai būna per vėlu nusukti akis.
Kam rekomenduojame: vaiduoklių, apsėdimų ir antgamtinių istorijų gerbėjams.
- The Descent (2005)
Šešios moterys leidžiasi į nepažintą urvų sistemą, tikėdamosi nuotykių ir adrenalino. Tačiau ekspedicija netrukus virsta kova dėl išlikimo.
Net jeigu nemėgstate monstrų filmų, „The Descent“ turi kuo jus išgąsdinti. Ankšti tuneliai, visiška tamsa ir supratimas, kad ištrūkti gali būti neįmanoma, kelia siaubą dar gerokai prieš prasidedant tikrajam košmarui.
Tai vienas geriausių pavyzdžių, kaip fizinė aplinka gali tapti beveik tokiu pat baisiu priešu kaip ir joje slypintis pavojus.
Kam rekomenduojame: stiprios įtampos, monstrų ir klaustrofobiško siaubo mėgėjams.
- It Follows (2014)
Po, atrodytų, nekalto pasimatymo jauna mergina sužino, kad ją pradėjo persekioti paslaptinga būtybė. Ji gali atrodyti kaip bet kuris žmogus ir niekada nenustoja artintis.
Skamba paprastai? Būtent todėl ir baisu.
„It Follows“ sukuria tokį nerimo jausmą, kad žiūrint filmą norisi nuolat tikrinti, kas vaikšto fone. Filmas neskuba, bet jo muzika, keista atmosfera ir neįprasta grėsmė ilgai išlieka atmintyje.
Po peržiūros net ramiai gatve einantys praeiviai gali pasirodyti kiek įtartini.
Kam rekomenduojame: mėgstantiems psichologinį ir neįprastą siaubą.
- The Blair Witch Project (1999)
Trys jauni kino kūrėjai išvyksta į mišką filmuoti dokumentinio pasakojimo apie vietinę legendą. Netrukus jie pasiklysta, o naktimis aplink palapinę pradeda dėtis sunkiai paaiškinami dalykai.
„The Blair Witch Project“ nereikia nei įspūdingų pabaisų, nei didelio kiekio kraujo. Didžiausias siaubas čia slypi nežinomybėje.
Rankine kamera nufilmuotas veiksmas sukuria įspūdį, tarsi stebėtume iš tikrųjų rastus dingusių žmonių įrašus.
Ypač geras pasirinkimas, jei Helovino vakarą praleidžiate kur nors atokiau nuo miesto. Tik po filmo į mišką geriau nevaikščioti.
Kam rekomenduojame: atmosferinio siaubo ir paslaptingų istorijų mėgėjams.
- The Substance (2024)
Buvusi televizijos žvaigždė Elisabeth Sparkle gauna galimybę išbandyti paslaptingą preparatą, leidžiantį sukurti jaunesnę, gražesnę savo versiją. Tačiau tokia dovana turi labai griežtas taisykles.
Coralie Fargeat režisuotas „The Substance“ – vienas ryškiausių pastarųjų metų body horror filmų. Čia grožio kultas, senėjimo baimė ir visuomenės spaudimas susipina su itin groteskiškomis scenomis.
Tai nėra tradicinis filmas apie vaiduoklius ar žudikus. Tačiau jo vaizdai gali ilgam įstrigti galvoje, o kai kurias scenas norėsis žiūrėti pro pirštus.
Kam rekomenduojame: mėgstantiems body horror, groteską ir beprotiškas idėjas.
- Terrifier 2 (2022)
Jeigu visi ankstesni filmai pasirodė per švelnūs, štai čia prasideda tikras kruvinas cirkas.
Sadistiškasis klounas Art’as sugrįžta Helovino naktį, o jo kelyje atsidūrusiems žmonėms galima tik palinkėti sėkmės.
„Terrifier 2“ visiškai nesistengia būti subtilus. Tai brutalus, perdėtas ir sąmoningai šokiruoti siekiantis siaubo filmas, kurio praktiniai specialieji efektai kartais priverčia abejoti kūrėjų sveiku protu.
Tikrai ne kiekvienam. Bet ekstremalaus siaubo gerbėjams tai gali būti puikus Helovino vakaro pasirinkimas.
Kam rekomenduojame: tik užkietėjusiems kruvino siaubo gerbėjams.
- Hereditary (2018)
Sąrašą užbaigiame filmu, kuris gali sugadinti nuotaiką gerokai stipriau nei eilinis maniakas su kirviu.
Po močiutės mirties Graham’ų šeimoje pradeda ryškėti keisti ir vis labiau nerimą keliantys dalykai. Atrodo, kad kiekvienas šeimos narys slepia kažką, ko galbūt geriau būtų nežinoti.
Ari Aster’io „Hereditary“ nėra lengvas siaubo filmas. Jis slogus, psichologiškai sunkus ir vietomis tiesiog negailestingas. Čia siaubas ateina ne tik iš antgamtinių reiškinių, bet ir iš pačių žmonių santykių.
Jeigu po Helovino norite dar kurį laiką prisiminti, ką žiūrėjote, šis filmas tikrai tam tiks.
Kam rekomenduojame: rimto, psichologinio ir emociškai sunkaus siaubo mėgėjams.
Ką pasirinkti Helovino vakarui?
Jeigu neturite laiko visam siaubo maratonui, pasirinkimas gana paprastas.
Tikrai Helovino atmosferai: „Halloween“, „Trick ‘r Treat“ arba „Late Night with the Devil“.
Vakarui su draugais: „Scream“, „Hell House LLC“ arba „The Conjuring“.
Norintiems gerokai išsigąsti: „The Descent“, „The Autopsy of Jane Doe“ arba „Hereditary“.
Stiprių nervų žiūrovams: „Terrifier 2“ ir „The Substance“.
Žinoma, gerų siaubo filmų yra gerokai daugiau nei trylika. Vieniems Helovinas neįsivaizduojamas be Michael’o Myers’o, kitiems norisi atrasti kažką nematyto, o treti renkasi filmus, po kurių net nueiti į virtuvę tampa iššūkiu.
