Nors ir mažumėle erzina filmai sudaryti iš trijų atskirų istorijų, bet nepasidomėjęs retkarčiais užsirauni ant jų. Tai nėra blogai, tik tų pusvalandžio trukmės filmų tam tikra dalis lieka neišbaigta. Viskas būna sukoncentruojama į pabaigą, o pačio filmo taip ir nespėji pasjusti. Tuo pačiu negali pilnai spręsti apie režisieriaus atliktą darbą ir jo galimybes pilno metražo filme. Nors pasikapsčius istorijoje yra nemažai puikių „trys viename” pavyzdžių, kaip Trilogy Of Terror (1975), Dead of Night (1977), Asylum (1972) ir kt.
Trys anglų režisieriai, besispecializuojantys būtent horror žanre – Sean Hogan, Andrew Parkinson ir Simon Rumley, pateikia mums tris angliško braižo beveik horror istorijas. Ankstesnėje jų kūryboje yra girdėtų filmų pavadinimų, bet jų arba nemačiau, arba nebuvo įsimintini. Pirmoji istorija pavadinimu House and Home sukasi apie prakutusią buržua porelę, kuriems prireikia kažkokių naujų malonumų formų. Tam reikalui pasirenkama valkataujanti neypatingos išvaizdos moteris. Ir kuomet ateina metas, kai turi įvykti kažkas ypatingo, atsitinka atvirkščiai. Finišas istorijos pasirodė visiškai nupigintas, neįdomus ir neorginalus. O gaila, didžioji pusvalandžio dalis buvo įtraukusi, o per paskutines penketą minučių sugebėjo viską sugadinti.
Antroji dalis pavadinimu Mutant Tool jau žymiai geriau, ypač su pabaiga. Siužetas balansuoja tarp sci-fi (medicininių eksperimentų) ir horror, nes papateikimas vietomis apeliuoja į sick vaizdelius. Be to visas filmas persmelktas depresyvia, outsideriškos visuomenės nuotaika. Manyčiau tokia istorija su narkotikais iš spermos galėtų duoti pagrindo ir ilgesnės trukmės filmui.
Trečioji dalis Bitch, labiau pretenduotų į indie filmą nei horror. Gal paskutinė filmo scena galėtų patekti tarp vienų iš išradingesnių torture epizodų kine. O visa juosta, tokia maloniai plaukianti, apie eilinę britų porelę su savais nukrypimais, fobijomis, kas ilgainiui perauga ir į visai rimtą nusikaltimą. Nemažai veiksmo klubuose, su kažkokiom a la tamsią pop muziką grojančiom grupėm, kurių vienos pavadinimas Scum. Apibendrinant, galima teigiamai įvertinti faktą, kad visos trys istorijos labai skirtingos, pateikimas taipogi. Nuobodu nebuvo, rekomenduoti galima drąsiai. Pakutiniu metu nusivilti britišku horror tenka išties retai.
