Japonams dar matomai nepabosta tęsti prieš keletą metų pradėtos nesveikos fantazijos ir abstrakčių mąstymo formų įtakotų filmų, kur vyrauja žmonių transformacijos kraujo fontanų fone bei nesibaigiančios kovos ir dar daug daug visko, ką žodžiais apibūdinti sunku, o tiksliau neįdomu. Reikia žiūrėti. Šio žanro vienas įkvėpėjų Yoshihiro Nishimura („Tokyo Gore Police”, „Vampire Girl vs. Frankenstein Girl”)  toliau nepaliauja stebinti savo naujoje juostoje „Helldriver”, kur ir pats siužetas ir atskiri epizodai kartais išeina visai iš rėmų, tarsi įrodydamas, kad šio žanro kūrėjų galimybės beribės. Tik žiūrėdamas visa tą spec. efektais paremtą raizgalynę užduodi klausimą – ar pačiam tikrai nepabodo jau kažkelintame filme besivelkantis, praktiškai besikartojantis, veiksmas ir nuotaika. Kad ir kaip viskas patraukliai atrodo treileriuose, bet ir čia matyt reikia saikingai mėgautis tokia produkcija. Gal prie tokių apmąstymų pastūmėjo ir „Helldriver” dviejų valandų trukmė ir action praktiškai non stop viso filmo metu. Netgi filmo titrai kas per pavadinimas, aktoriai, kūrėjai bepasirodė tik apie 40-tą minutę, nes tiek matyt reikėjo laiko į įžangą.

Filmas šį kartą zombinis, nes į žemę nukritęs meteoras pramuša skylę vienos blogietės krūtinėje, kuriai tenka garbė tapti zombių karaliene ir juos kontroliuoti dėka ant galvos išaugusio rago, kuris dar beje yra vertinamas kaip narkotinė medžiaga. Valdžios struktūros uždaro zombius į sienų aptvarą, dalis liaudies jų gaili, vyksta politiniai žaidimai na ir visokios panašios nesąmonės, bet pagrindiniame plane lieka Kika, mergiotė su dirbtine širdimi ir kardu-pjūklu pasiūsta į misiją nukauti zombių karalienę. Zombiai čia gali pasiversti į pačius keisčiausius padarus-kovotojus, kaip pvz. moteris ant virkštelės turinti zombį-naujagimį, kuris mėtomas kaip ginklas. Arba zombių galvų atakos, automobilis iš zombių bei link finalinės scenos padaryta žmogaus formos piramidė iš tūkstančių zombių, kurios rankos sugebėjo pagauti dvi raketas ir paskraidyti po Japoniją.

Tokio ir panašaus absurdo filme apstu ir jei kas sugalvojote pažiūrėti kažką linksmo ir egzotiškai lengvo tai „Helldriveris” kaip tik. Pačiam manau kuriam laikui pilnai užteks tos keleto metų intensyviai prikurtos ir prižiūrėtos panašios produkcijos. Įdomiau dabar kokion pakraipon ar kas išsivystys ateityje iš tos beprotybės.