Jau tapo įprasta, kad visi paskutiniais metais pasirodę ispanų horror filmai (ir ne tik) pretenduoja jei ne į šedevrus, tai labai arti jų. Ir vėl naujas horror, ir vėl patys geriausi įspūdžiai, bei maloni pirmoji pažintis su režisieriumi Isidro Ortiz. Filmas priminė tą jausmą, kai žiūrint tam tikrą epizodą, būni prikaustytas laukimo išvysti ką nors gąsdinančio, ar paprasčiausiai mintyse jau būni nusistatęs, kad įvyks ar neįvyks kažkas, tačiau vis tiek epizodas priverčia sustingti iki atomazgos. Kažko panašaus, dažnai ir pasigendama dabartiniuose horroruose, o daugeliu atveju tai labai pravartu naudoti iš kūrėų pusės. Tačiau, talentas tai įgyvendinti ir ne paskutinėj vietoje. Be to aktorių vaidyba, nufilmavimas ir visos likusios filmo sudėtinės dalys be priekaištų. Perskaičius pavadinimą, pirmoji mintis šovusi galvon, tai Cronenbergo 1975m. „Shivers”, bet laimei su šia juosta jokių bendrų sąsajų nėra.

Dėmėsio, toliau mažumėle paspoilinsiu!

Pagal filmo pradžios epizodą, tikėjausi visai kitokį filmą išvysti, kažką su postapokaliptiniu pasauliu, mutantais ir dar visokiais velniais. Tačiau toliau sekę įvykiai paliko visiškoje nežinioje į kurią pusę pasisuks siužetas. Lyg ir pradėjau tikėtis kokio vaiduoklio ar ateivių, tačiau nelemta jiems čia buvo apsireikšt. Gan realistiška istorija buvo atpasakota, kuri galėjo ir būt pateikta, kaip paslaptingas buitinis detektyvas. Laimei to neįvyko, ko pasėkoje turim puikų horrorą, galintį lygiuotis (o gal ir pralenkti) į garsųjį „Descent” (2005). Pirmieji tos mergaitės tiesioginiai pasirodymai ekrane ir grąžino tą nepatogaus laukimo pabaigos jausmą. Paskutinis filmo trečdalis, jau nebuvo toks paslaptingas, tačiau su nekantrumu laukiau, kaip viskas išsiriš. Pati pabaiga pasirodė šiek tiek, per daug kupina teisybės, bet paskutinis kadras maloniai nuteikė, suteikdamas vilties išvysti pratęsimą. Nors labai tikėtina, kad holivudas gali nugriebti teises į remeikinimą ir pratęsimas bus amerikietiškame variante. Vienareikšmiškai – filmas vertas jūsų dėmesio.