Netikėtai parekomenduota ši 2007 metų juosta paliko tą kreivo japoniško horror su komedijos priemaišom įspūdį ir likau labai patenkintas, kad nepražiopsojau šio perliuko. Japonai paskutiniu metu beveik nenustebina su savom vaiduokliškom istorijom ir nemanau, kad grįž panašių filmų į Ringu, Ju-on klestėjimo laikai. Jie dabar įdomus nebent, jei į savus horror, gore prikiša sunkiai suvokiamų ligotų fantazijų ir visa tai dar atmiešia gera humoro doze. Pastarasis filmas būtent toks ir yra. Irgi sukergta keletas žanrų, subžanrų, nenaudojant kažkokių kraštutinių priemonių pateikiant vieną ar kitą svarbesnį epizodą, viskas saikingai, neperkrauta. Gal tai ir priežastis, kad filmas įtraukė praktiškai nuo pirmos iki paskutinės minutės. Nors kartais jau pradeda atrodyti, kad nusivažiuojama į lankas, bet netikėtas pamišėliškas išsišokimas išsklaido tokias mintis. Tiesa pradžioje pagrindinės filmo herojės, dvi mergiotės, gal ir nelabai suteikė vilties išvysti gerą filmą. Dar tie jų idiotiški telefonai apkarstyti blizgučiais, kažkodėl sunervino.
Bet pasirodo klydau. Visai gerai jos ten žiūrėjosi, o telefonai pasirodo ir buvo viena iš filmo ašių. Didžiausius nuopelnus vis dėlto turėtų prisiimti „blogieji’ filmo veikėjai. Senove atsiduodantis kaimas pilnas nusenusių medkirčių, pas kuriuos tradicija kapoti moterims vieną koją, kad nepabėgtų. Kita veikėja – kovingai nusiteikusi moteris su žirklėmis (tampančiomis tai didesnėmis, tai mažesnėmis) rankose persekiojanti praktiškai visą filmą vieną iš tų mergiočių. Absurdiški epizodai, bei japoniški bajeriai neapleidžia viso filmo metu. Neprijaučiančius japoniškai shyzai, tai nemanau, kad šis filmas nors dalele sužavės. Na, bet gal… :) Režisierius Kenta Fukasaku, yra garsiojo Kinji Fukasaku, sukūrusio garsųjį Battle Royale, sūnus. Tiesa, jis jau pats režisavo antrąją šio filmo dalį, kuri, man didesnio įspūdžio nepaliko. Perkrauta. X-Cross geriau :)
zmones is kur sita prasiusti paskykite kas esu japonu filmu manekas