Ittenbach’as, vienas iš garsios vokiškojo gore trijulės (Buttgereit, Schnaas), kuri sugebėjo subžanrą iškelti labai aukštai ir sulaukti nemenko tarptautinio pripažinimo dėl ypač kokybiškai atliekamų spec.efektų, grimo bei keistų siužetų. Kai kiti abu jo kolegos vis rečiau šmėsteli su savo nauja produkcija, linksmasis Ittenbach’as ir toliau lieka ištikimas sau bei savo kūrybai. Neperseniausiai sugebėjo susukti jau antrą dalį apie savo tikrąją trenktą šeimyną „Familienradgeber 2” (2009), kur ir jo atžalos įtraukti į trenktus komedijinio gore žaidimus.
Naujausias jo filmas ganėtinai paprastu, bet ypač taikliu pavadinimu „No Reason” taipogi neapsiėjo be šypseną keliančių scenų, nors matomai režisierius čia nelabai norėjo juokauti. Bet ką bepadarysi kad jau toks Ittenbacho kuriama kinas. Siužetą čia bandyta įdomiai užsukti – tai iš vieno galo, tai iš kito galo istorija vyniojama. Po peržiūros net keista pasidarė, kad iš tokio paprasto įvykio, nors ir nemalonaus, sugebėjo siužetą išsukti visai valandai be jokių nuobodžių duobių. Pagrindinė to priežastis – kelionė po pragarą einant per spalvotus lygius. Ten jau pasireiškia visa Ittenbacho išmonė kankinimų sferoje, kur apstu ir tokių ne visai jaukių epizodų, bet nestokojama ir juodojo humoro. Vien pasižiūrėjus į tą valdovą, kuris užsimetęs juodą kaukę, identišką filmo apie karibų piratus to aštuonkojaveidžio veikėjo.
Dalis veiksmo pragare vyksta kažkokio bdsm klubo orgijoje, kur šmėsteli ir pats režisierius, atliekantis plakamojo rolę, dalis kažkokiose apleistuose pastatuose. Na o visas vojažas labai primena Hellraiserį, net keletas scenų labai panašios. Pagrindinė, ne pirmos jaunystės herojė praktiškai visą filmą vaidina nuoga, priedo dar keletas pusiau porno scenų orgijose, tačiau filmas erotinio atspalvio visai neturi. Tikras vokiškas gore, su depresyvia aktorių vaidyba. Bendrai galėčiau „No Reason” priskirti prie tų silpnesnių režisieriaus darbų, bet iš kitos pusės tokių nelabai ir yra. Filmas išskirtinai prijaučiantiems gore žanrui ir Ittenbachui.
