Karts nuo karto vis tankėjančiose zombie filmų džiunglėse, išlenda kilnių siekių kupini darbai su šūkiu „zombiai irgi žmonės”. Dažniausiai, tai komedijinio žanro kvailoki filmai, bandantys pažvelgti iš priešingų barikados pusių į zombių pilietines teises, juose išlikusias žmogiškąsias vertybes, jausmus. Rimtesni darbai buvo „Zombie Honeymoon”, „Fido” bei krūva trashovų komedijų.
Naujausias darbas šiame fronte „DeadHeads”, pasakojantis apie du pusiau zombius, galinčius kalbėti ir mąstyti, iš kurių vienas net pilnai nesuvokia, kad buvo miręs. Linksma filmo pradžia perauga į kelio filmą, o pagrindinis personažas vyksta aplankyti savo sužadėtinės. Kaip ir pridera, veikėjai patiria begalę linksmų nuotykių, pakeliui prie jų prisijungia stambus tikras zombis, su kuriuo pavyksta užmegzti draugiškus santykius, senis vežantis išbarstyti mirusios žmonos pelenus. Blogieji veikėjai čia yra pora labai kietų tipų, persekiojančių mūsų linksmuosius zombius, nuotakos tėvas užviręs visą košę bei negras, besiblaškantis tarp vienų ir kitų, bet galiausiai ir jis padaro kažką gero vardan zombių. Siužetas vystosi kaip ir nuobodžiose paaugliškose komedijose apie jankių meilę su iškilmingu happyendu, gėris laimi, bla bla bla ir viskas…
Visą reikalą aišku taiso tos kvailos zombių žmonių kovos, lakstančios galvos ir pakelių Amerika. Verta paminėti apsilankymą drive-in, kur fone buvo rodomas „The Evil Dead” bei ant filmų reklamos lentos dar buvo paminėtas, tiksliau padaryta režisierių savireklama filmo „Dead/Undead”. Filmą režisavo Brett Pierce ir Drew T.Pierce, kurie daugiau praktiškai niekuo nepasižymėję. Apie aktorius nieko gero pasakyti negaliu, nes jų besimaivančios fizionomijos dažniausiai nervino, išskyrus vieną blogietį, kurį suvaidino nežinomas aktorius Benjamin Webster. Filmą rekomenduočiau, jei norite pažiūrėti kažką linksmo, kvailo apie zombius.
