Kuo pirmiausiai nustebino filmas, tai skaičiumi aktorių-legendų, kuriems čia nors ir suteikti epizodiniai vaidmenys, bet jie sugebėjo ryškiai sužibėti. Manyčiau, kad tie epizodai išliks ilgiau nei pats filmas ar jo siužetas. Pirmiausiai nustebino Angus Scrimm, labai įtikinamai įkūnijęs per TV skelbiantį dievo žodį, pamokslininką. Į senatvę išnyko Anguso ta kraupi veido išraiška, pasidarė toks švytintis, geras senukas. „Phantasme” jau sunkiai jam pavyktų atkartoti piktąjį Morticianą. Sąsajos su „Phantasmu” nesibaigia Anguso pasirodymu – baro savininką suvaidina Reggie Banister, vienas iš trijų pagrindinių „Phantasmo” žvaigždžių. Jis paskutiniu metu vis dažniau pasifilmuoja horror’uose ir visai neblogai. Dievobaimingąjį viešbučio savininką pavesta suvaidinti senai bematytam, begirdėtam Michael Berryman, be kurio neįsivaizduojamas „The Hills Have Eyes” originalas. Vienos geriausių, linksmiausių filmo scenų buvo jo pasisakymai apie dievą ir pagalbą. Na klasiškai šitas freakas vaidina, vien jau natūralios mimikos ko vertos. Dar prie šito horror žvaigždžių sąrašo galima priskirti Debbie Rochon, kurios pasirodymas bet kuriame filme jam tarsi suteikia gyvasties. Čia Debbie viena iš dievo sekėjų, tiesiog trykštanti noru atvesti kiekvieną į doros kelią ir gerai pasidulkinti.
Režisierius James Felix McKenney žinomas iš ganėtinai keisto indie filmo „Automatons”. „Satan Hates You” taipogi pasižymi orginaliu užmanymu, šiek tiek parodijuojant filmus, kur po žemę paleidžiami bastytis angelai ar velniai. Pirmiausia juosta pretenduoja į religinio horror pakraipą, kur visas siužetas sudėliotas apie dvi personas – alkoholiką ir kekšę bei jų laviravimus tarp dievo ir šėtono. Aplinka, kurioje įmesti tie du veikėjai, netoli žemiausio socialinio sluoksnio atsidūrę visokie narkomanai, alkoholikai, kekšės, looseriai, dievo kariai gyvenantys eilinio nušiurusio kvartalo bendruomenėje. Bet, kaip vėliau paaiškėjo, dievo paieškai tai tiesiog ideali terpė… Filmas tikrai ne šedevras, bet labai neigiamai atsiliepti irgi negalėčiau. Visumoje toks vidutiniškas amerikiečių indie horror dvasioje susuktas filmas, daugiau krypstantis į komedijos pusę, nors tokių nemalonių, bei goravų vietų apstu. Paskutiniai iš tos temos matyti „End of the Line” ir „Red State”, buvo žymiai geresni.
