Laukta juosta. Kadangi traileris buvo labai suintrigavęs, tai iš filmo tikėtasi labai daug. Tiek daug gal ir nebuvo, tačiau vienareikšmiškai galima teigti, kad filmas vertas išskirtinio dėmesio ir pripažinimo. Išvystą trumpą istoriją ir jos pateikimą galima sieti su ’70s sexploitationo atmainomis ir tokiais kultiniais filmai „Hardgore” (1974), „Forced entry” (1973), ar niujorkietiška pankovų purvinų filmų mada ir pagrindinių režisierių Nick Zedd, Richard Kern kūriniais, ar japoniškojo pseudo snuff’o perlais, kad ir pradedant „Guinea pig”, tačiau tiesiogiai sutapatinti Bunny game nepavyktų.
Pirmiausiai po keleto pirmųjų kadrų filmas pradeda stebinti labai kokybišku operatoriaus darbu, kuomet praktiškai gali tik mėgautis pateikiamais prostitutės klaidžiojimais miesto vaizdais, kurios lyg ir turėtų atsiduoti purvu, bet čia jis tarsi nugrandomas ir matome fantastiškus vaizdus su juose įkomponuota prostitute. Prie viso to reikėtų pridėti puikų garso takelį, vaidybą ir per gražios išvaizdos ir formų parinktą aktorę, kaip nuvalkiotos gatvinės prostitutės rolei. Kadangi visas tas kokybiškas nufilmavimas slinko viso filmo metu, režisierius matomai persistengė ir jo užsižaidimas su pasikartojančiais kadrais, kažkokiais video koliažais ir visokiais panašiais eksperimentais matomai vardan aukščiausio lygio video meno, smogė filmo siužete turėjusiai vyrauti įtampai ir nemaloniems kankinimo epizodams. Negali sakyti, kad jie buvo visiškai užgožti, tačiau prisiminus geriausius pseudo snuff’us, kiškučių žaidimams tikrai tolokai iki tos nepatogios nuotaikos, kuri likdavo po jų peržiūrų.
Po prasidedančios prostitutės ir fūros vairuotojo draugystės buvau pasiruošęs maksimaliam įtampos kuriamos žiaurių kankinimų fone, tačiau slopinimo darbus pradėjo atlikti minėti staigūs kadrų pasikeitimai, flashbackai, nervingas kameros judėjimas. Tad galiausiai beliko džiaugtis filmo kūrėjų pateiktu tempu ir užmanymu, nes visumoje viskas tikrai verta pagarbos, bet kaip dažną kartą būna, kad idealiam pasimėgavimui koją pakiša priešankstinis nusistatymas. Siužetas filmo pats paprasčiausias – prostitutė uždarbiaudama po 30 dolerių už seansą, pakliūna į keistoko fūristo nagus, kuriam visai patiko žaisti kiškučių žaidimus. Finišas toks ne visai nuspėjamas, tačiau nieko naujo ir įdomaus nepateikęs. Nebent galima daryti išvadą, kad prostitutės darbas be sutenerio išties pavojingas. Bet jei yra noras, bežiūrint pilna medžiagos, kad leistumeisi į visokius egzistecialistinius socialinius ieškojimus…
Dėl ko pas anglus filmas užbanintas, tai jau galima suprasti iš pirmos filmo blow jobo scenos, tik keisčiausiai, kad vėliau panašių porno vaizdų praktiškai nebuvo. Filmo režisieriaus Adam Rehmeier režisūrinis debiutas galima sakyti daugiau, nei įspūdingas. Išskirtinės pagarbos nusipelno ir pagrindinė aktorė Rodleen Getsic, kuri tobulai įkūnijo kankinamą prostitutę, o tas jos rėkimas tikrai varė į neviltį ir nervino, kaip ir priklauso. Filmą rekomenduočiam visiems, kam jau virš dvidešimties. Vis tik tai menas.
