Bloodline (2011)

Smagu, kai italai pamalonina savo naujais horror‘ais iš kurių dažniausiai nežinai ko tikėtis. Visuomet lauki, kad būtų atkartota jų horror aukso amžiaus filmų dvasia. Realiai tai padaryti nelabai pavyksta, bet dažniausiai pateikiamas rezultatas būna įdomus ir vertas dėmesio. Naujas jų filmas labai neoriginaliu ir pasikartojančiu pavadinimu „Bloodline“, kurio galima įvardinti ir naujo vardo – Edo Tagliavini režisūrinį debiutą.

Bet ryškiausiai posteryje spindi Claudio Simonetti ir Sergio Stivaletti pavardės. Pirmasis sukūręs n-skaičių soundtrackų žymiausiems italų horror‘ams pradedant Deep Red ir tęsiant sąrašą iki šių dienų . Tai darė kartu su grupe Goblin ir atskirai. Šįkartą garso takelis gavosi pakankamai įdomus, balansuojantis tarp tamsių ambientinių garsų ir pereinantis į metalovus ritmus. Kažkiek pasigęsta to firminio primityvaus sintezatorių gaudesio, bet tai ką darysi, gal kitą kartą, gal Draculoje 3D tai teks išgirsti. Sergio Stivaletti viena žymiausių spec. efektų meistrų, tik jo karjeros pradžią galima laikyti Lamberto Bavos Demoni (1985) . Jis tos naujesnės kartos atstovas, pagrinde dirbęs su D.Argento,L.Bava, M.Soavi tačiau daugelis filmų, kur jis prikišo savo nagus paliko įsimintini, būtent dėl atlikto darbo jo kuruojamoje srityje. Čia irgi galima pasimėgauti oldskulnais gore efektais, kurie nelabai ir skiriasi nuo Demoni laikų, ypač epizoduose su numirėliais.

Į filmo siužetą pritraukta ir tarpusavyje sumaišytos tokios temos, kaip vaiduokliai, gyvieji numirėliai, pamišęs chirurgas labiau panašus į karį iš post apokaliptinių laikų, šaudantis švirkštais, medicininiai eksperimentai, o dar prie viso šito gėrio ir grupelė filmuojanti porno filmą. Veiksmas vyksta nuošaliame dvarelyje, kur ramu ir nesipainioja visokie pašaliniai. Filmas prasideda įžanga į 1994m, kur nutinka paslaptingas nutikimas, paskui grįžtama į šias dienas ir bandomas išsiaiškinti, kas tuomet nutiko. Filme apstu prasilenkimo su logika, o istorija savo viražais supančioja pati save, bet tai tik į gerą . Juk tuo ir pasižymėjo itališkas horror. Kam ta detektyvuose būdingo tikslumo įvykių seka ir kiekvienas apgalvotas personažų veiksmas, jeigu mes turime puikią horror atmosferą ir reginį.

Tiesa pasakius pats filmo siužetas sulipdytas iš daug kažkur matytų šukių, bet paliko ganėtinai originalios istorijos įspūdį. Aktoriniai veikėjų sugebėjimai gal ir nespindi dideliu profesionalumu, tačiau bent savo išvaizdomis visi neblogai įsipaišo į visumą. Keletas aktorių netgi tikrai panašios į porno žvaigždes. Įvertinčiau filmą tikrai gerai, nors suprantu, kad šiuo atveju simpatijos Italijai paima viršų. O kam didesnio susižavėjimo nekelia Fulci, Argento, Bava ir kt. gali likti ir nusivylę.

http://www.youtube.com/watch?v=EeAyq_j0WIg

Įrašas paskelbtas temoje Apžvalgos, Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *