Retai tenka žiūrėti argentinietišką horror, nors pastaruoju metu jie nemažai prikepa mažabiudžetinių šyzovų goravų trashų. Per daug nesigilinus, kas per režisierius, po pirmų penkiolika minučių teko prisiminti kažkur matytą braižą. Pasirodo neklydau. Tai to pačio tipo Adrián García Bogliano, kurio pora matytų filmų („36 Steps“ ir „Rooms for Tourists”) giliai įsirėžė atmintin. Gal ne dėlto, kad jie būtų labai geri, bet paprasčiausiai jie išskirtiniai. Lyginant su amerikietiškais šių dienų trashais, čia nėra to banalumo, labiau traukia link parodijavimo šimtą kartų matytų siužetų, bet neblogai pasistengta ir su aktoriais, kurių prastoki aktoriniai sugebėjimai persipynę su pietietišku temperamentu ir sklindančia beprotybe, suteikia gan neblogą efektą, tuo pačiu uždangstant atsirandančias biudžeto skyles.
„Cold Sweat“ galima įvardinti, kaip režisieriaus brandesnį darbą. Čia matomai ir biudžetas didesnis ir su spec. gore efektais padirbėta. Tik ant sprogimų matomai teko šiek tiek pataupyti, kas beje visai pralinksmina. Siužetas gan tradicinis. Namas, kur daugelį metų gyvena žudikai, bet niekas net neįtaria. Ten netyčia atsiduria porelė, kuri pradeda narplioti paslaptis. Galima paminėti, kad nusenę žudikai-eksperimentatoriai naudoja tikrai originalius metodus, tokių dar neteko matyti. Pati atmosfera name ganėtinai slegianti, tačiau keisčiausia, kad ją pagyvina aukos, savo poelgiais ir kova už išgyvenimą. Daug tokių vos ne komedijos žanro vietų išlenda ir šiaip įvairiausių absurdiškų epizodų nutinka, kuomet įtemptai lauki vieno ar kito įvykio atomazgos. Manau tuo ir žavus režisieriaus Bogliano pankovas horror stilius. Filmo siužetan daugiau plėstis neverta, nes ten nutinka daug tokių netikėtų epizodų, kuriuos paprasčiau įvertinti pamačius. Asmeniškai filmas daugiau pakėlęs nuotaiką, nei šokiravęs ar suteikęs neigiamų emocijų. Intelektualesnei siaubo žanrą mėgstančiai publikai filmas gali ir nepatikti.
http://www.youtube.com/watch?v=N15yU0806vU
