Šių dienų B-movie produkcijos lyderiai – Full Moon su savo idėjiniu vadu Charles Band džiugina ir toliau mus savo nepakartojamais tęsiniais. „Gingerdead” – prieš keletą metų atsiradęs personažas, pamažu užkariauja vis stipresnes pozicijas Full Moon'o tvarinių hierarchijoje. Visai nenustebčiau jei artimoje ateityje bus susukta ir aštunta dalis. Režisieriaus teisės šįkart patikėtos William Buttler, kuris neblogai užsirekomendavo su „Madhouse” (2004), bei „Demonic Toys: Personal Demons” (2010). Prodiusavo aišku pats Ch.Band, tad nuo fullmoon'iškojo stiliaus pabėgti ir įnešti kažką naujo čia nevalia, o po teisybei ir nereikia.
Po trečiojo filmo, galima spręsti, kad su Gingerdead bus laikomasi tradicijos – kiekvienos dalies pavadinimas susiejamas su tam tikru žymiu filmu. Antroje dalyje turėjome galimybę tapatinti su “Passion of Christ”, na o dabar kūrėjai suteikia puikią progą prisiminti disco kultą “Saturday night fever” su Travolta, tik čia panašaus veikėjo į Travoltą nerado, ar tai nereikėjo. Gal labiau pavadinimui tiko ta šeštadienio karštinė, nes nemažą duoklė filme atiduota ir Brian de Palma/S.Kingo “Carrie” (1976), ar “Roller Boggie” (1979) su Linda Blair.
Priežastis, kodėl pasirinkti šie filmai paparasta ir aiški – „Gingerdead” laiko mašinos pagalba atsikelia į 1976 metus, prieš tai sugebėjęs pabėgti iš griežtai saugomo kalėjimo, kur kalinami visokie pyragaičiai, sausainėliai transformavęsi į „recidyvistus”. Bet pasirodo yra kovotojai ir už jų teises, kurie prisideda prie Gingerdead'o pabėgimo. Visas veiksmas vyksta ratukinių pačiūžų salėje ar tai klube, kur praktiškai viso filmo metu groja muzika, daug šokama, vyksta grožio konkursai. Žodžiu ideali vieta atsiskleisti Gingeardead'o neeiliniams sugebėjimams. Tolesnė eiga, kaip ir įprasta tokio tipo filmuose, su tam tikrais absurdiškais nukrypimais, kurie lenkia net patį siužetą.
Panašu, kad ir fullmoon'as pereina prie skaitmeninių efektų, matyt taip pigiau. Tačiau, dalis jų primena, ar tai atkartoti devyniasdešimtųjų pradžios tie primityvūs video efektai su visokiais žaibais, tai šiuo atveju visumoje puikiai žiūrisi ir verčia didžiąją dalį filmo šypsotis. O pabaiga apskritai absurdo triumfas, kuomet pasirodo Hitleris, Dahmeris, Mansonas… Pagrindinį vaidmenį atliko nauja, bet žavi aktorė Paris Wagner. Kam patinka Ch.Bando produkcija, manau liks patenkinti dar vienu puikiu produktu.
