Tamsus narkotinės tematikos survival horror iš Kanados, niekuom nenustebinęs, nebent palikęs nemalonius įspūdžius iš narkomanų gyvenimo. Narkašnikų kompanija surinkta lygiuojantis į tas teenagerių grupes, kurioms kažkur važiuojant, kažkas nutinka negero. Tik aktoriai parinkti gal labiau apšiurę, pritaikyti landynėms, kuriose jie badosi. Visą tą narko aplinkos parinkimą ir pateikimą vertinčiau patenkinamai, vien jau dėl to, kad šioje dalyje man, bent jau horror buvo daugiau nei tolimesniuose įvykiuose, kur pamažu perauga į zombie ar tarkime filmų apie infekcijas stilistiką ir atlaužtą ganėtinai nuobodžiai. Įtampą minimaliai pakelia nebent teenegerių sužvėrėjimo procesai, tačiau tolesni įvykiai „bėga-gaudo” stiliuje žiūrisi belekaip.
Visa tai galima bandyti prisiversti žiūrėti vos ne kaip komediją, na bet akivaizdu, kad filmo kūrėjai į tai nepretendavo, tad taip šventvagiškai elgtis nesiryžau. Viską sužiūrėjau kuo rimčiausiu veidu ir filmo pabaigoje likau apdovanotas paskutine scena, kuri puikiai vainikavo tą istoriją. Filmą dar pagyvino neblogai savo rolę (mento narkobiznio prižiūrėtojo) atlikęs Christian Bako, kažkuria prasme įnešdamas kietumo, nes ta teenagerių kompanija su savo beviltiškom fizionomijom būtų įvariusi vėžį.
Kažką daugiau apie šį labai vidutinišką depresyvų filmą bepasakyti nelabai ką ir galima, nebent parekomenduoti kultinį panašaus siužeto filmą „Blue Sunshine” (1978), kuris yra šimtą kartų geresnis, ir manau „Nostrum” kūrėjai pasiskolino idėjų iš pastarosios klasikos.
