Trumpai skirkime dėmesio naujam, regis analogų neturinčiam, dar nesenai pasirodžiusiam, bet su šešiomis galingomis serijomis jau pirmą sezoną užbaigusiam serialui, sukurtam pagal komiksą, apie zombių apokalipsę – Vaikščiojantys numirėliai / The walking dead aptarti. Mintis daryti aukšto lygio ir „rimto veido” serialą apie zombius man pasirodė labai drasi. Gal dėl to, kad Lietuvoje tokios temos medijoje dažniausiai nurašomos kaip humoristinės ar paprasčiausios nesamonės. Siaubo kultūra pas mus tikrai pogrindinė, o tai kas būna populiariau, dažniausiai yra prastos kokybės holivudinis produktas. Jau įsivaizduoju bandymą tokio serialo gamybą prakišti Lietuvoje :) „Kas?? Zombiai? Pffff, eik iš čia!”. Visgi man patinka tas Lietuviškas undergroundas, gali jaustis išskirtinis su savo hobiu ir susirasti bendraminčių grupelę, su kuriais bendrausi artimiau ir šilčiau, nei su tūkstančiais klykaujančių fanų.
Šiuo metu randuosi Londone ir iš pradžių man buvo keista, kad čia tas horroras – normalus kultūrinis reiškinys. Transporto sistemoj kabo didžiausi siaubo filmų plakatai, metro tuneliuose, kad ir legendinio Twin Peakso ar štai The Walking Dead. Pradžioje buvo tikrai keista, bet ir nuostabu ant milijoninio tiražo laikraščio pirmo puslapio matyti pūvančius zombius, ko Lietuvoje pamatyt tikrai nesitikėčiau. Negaliu sakyt, kad Walking dead nėra holivudinis „žiuralas”, nes apie jį pirmą kart sužinojau būtent iš populiariosios spaudos, o su juo dirbanti komanda – blizganti Amerika, visgi iš tiesų šįkart kalba eina apie zombių žanro fanų patenkinimą, o ne apie popsą/nepopsą. Aš asmeniškai gal ir nesu toks užkietėjęs zombių fanas, kaip kiti, kad žiūrėti absoliučiai kiekvieną kada nors išėjusį filmą, vien dėl to, kad ten bus zombis/zombiai, bet šiaip jau drasiai vadinu save reiškinio fanu, be galo myliu gyvuosius numirėlius ekrane ir šitas serialas mane tikrai suintrigavo.
Pirmasis sezonas baigėsi ir galiu pasakyti, kad esu ne tik nenuviltas, bet ir sužavėtas, produktą gavau tokį, kokio ir tikėjausi, o gal net ir geresnį. Regis tai tas svajonių kinas, su lėtais pūvančiais zombiais, sukurtais pagal klasikines Romero taisykles (Šauti į galvą ir t.t.) tik su šiuolaikiniu vaizdu, dideliu biudžetu ir dangoraižių miestu. Mano širdis spiegia iš džiaugsmo. Kas nebūdinga tv serialams, šis taip gana įžūliai tėkšteli kraujo ir mėsytės, nebijo leptelt ko nors politiškai nekorektiško, o tas šiandienos „tolerantiškoj” visuomenėj taip pat labai džiugina. Tobulybei ribų nėra, kaip sakoma, mane tikrai erzino kai kurie personažai, tam tikri jų veiksmai ar atskiri epizodai, bet iš esmės tai tikrai toji berniukiška svajonių vizija apie žmonių grupelę, bandančią išgyventi vaikščiojančių numirėlių perimtame pasaulyje. Dažnai nugirstu kritikos, neva serijale mažai zombių/veiksmo ir per daug dramos/intrigų/santykių aiškinimosi. Bet juk noriu atkreipti dėmesį, kad zombių žanras niekada ir nebuvo vien apie zombius, [Horroro maniakai čia galės paprieštarauti ir patiekti šusnį „goravų” pavyzdžių, tad iškart noriu pabrėžti jog omeny turiu klasikinę Romero zombių apokalipsę ir panašius filmus] tai visada buvo socialinė metafora ir kritika, įtemptas ir gilus personažų vystimas: įvairialypio žmogaus atsiskleidimas paskutiniojo teismo dienos akivaizdoje. Be Romero, pavyzdžiui, tarkim, kad ir plačiai pripažintas Anglų filmas 28 Days Later, ar aš neteisus? Tikrai nemanau, kad smagu būtų žiūrėt serialą be žmogiškos intrigos ir personažų „išviniojimo”. Jei atvirai tai man kaip tik labai patiko kai kurios intrigos, kurios taip pat manau net skatino ir susimastyti. Nieko daugiau nenoriu sakyti, kad apeitume „spoilerius”, taigi čia sustoju.
Manau, kad kritikuojama drama ir „muilas” kaip tik sudaro mum sąlygas pažinti veikėjus, juos pamilti/jų nekesti ir rūpintis, kas gi jiems nutiks kitoje serijoje, o mėgavimasis nesustojančiu zombie actionu, be jokios širdies, serialo atveju, galėtų greit ir pabosti. Zombiai kaip jau sakiau, beveik nepriekaištingi, o ir goriuko [žarnų, kraujo ir pan.] kūrėjai negaili, kas iš kart kelia viso šito reikalo lygį smarkiai aukštyn siaubo laipteliais. Serialas ir prasidėjo panašiai, kaip jau minėtasis 28 days later, policininkas atsibunda iš komos, aukštyn kojom apverstoje ligoninėje. Iškišus snapą į lauką jo laukia didelis ir nelabai malonus siurprizas – jam bemiegant pasibaigė pasaulis. Negana to, po gatves šmirinėja tavęs paragauti norintys numirėliai, o šeimos nariai dingę be žinios. Žydraakis pareigūnas būdamas dideliu kietuoliu, čiumpa ginklą ir leidžiasi ieškoti gyvųjų ir aišku savo mylimų. Šitas žanras įdomus dar tuo, kad viskas regis jau šimtą kartų girdėta, tačiau kai tai gerai pastatyta, – visuomet iš naujo intriguoja ir žadina vaizduotę.
Aš pirmuoju Walking dead sezonu tikrai esu labai patenkintas, buvo smagu, buvo ir baisoka, buvo įtampos ir kraujo, buvo gero trilerio ir dramos, buvo gal ir lėkštesnių momentų, bet tą atleiskime, dėl to, kad tai tv serialas, o ne kino filmas ir slystelti buvo galima tikrai daugiau kur, o tai ką mums sukūrė ir patiekė – tikrai galingas living dead / survival nuotykis. Aš prisirašau prie fanų, kritika ir komentarai žinoma visada laukiami ir svarbūs, tačiau atminkite, kad kritika tai nagrinėjimas, o malimas su žemėmis, tai jau kažkas kito. Drasus užmojis pavykęs, labai lauksiu antrojo sezono kitais metais, gaila, kad serijų nedaug, tačiau geriau trumpiau ir geriau, negu išsitęsti ir susimauti. Žvelgiant objektyviai – 9/10, o man asmeniškai, širdutėje ir slaptoj kišenėje – 10/10, jei yra siaubo mėgėjų dar negirdėjusių apie šitą serialą, rekomenduoju iš visos širdies.
