Filmas „Vilkąžmogis” išpopuliarino daugelį vilkolakių mitų, tokių kaip transformacija per pilnatį, užkratas per įkandimą ar sidabrinė kulka, norint nužudyti vilkolakį. Filmą nufilmuoti truko 30 dienų. Vilkolakio makiažą aktoriui Lonui Čainiui Jaunesniajam uždėti trukdavo 6 valandas, o nuimti dar 3. Vienoje scenoje vilkažmogis turėjo kautis su meška, tačiau ji pabėgo, todėl tik dalis scenos buvo nufilmuota, kurią vėliau įdėjo į filmo anonsą (aš anonso su šia scena niekur neradau). Vienintelė iš filmo išlikusi dekoracija yra lazdelė su vilko galva.

Siužetas visiems puikiai žinomas: žmogui įkanda vilkolakis, jis užsikrėčia likantropija ir, pats to neįtardamas, naktimis žudo žmones.

Jei gerai pamenu, šį klasikiniu laikomą filmą žiurėjau pirmą kartą. Manau, gali būti, kad ir paskutinį – nors įvertintas gerai, man jis pasirodė prastokas ir menkai išdirbtas. Nors istorija pateikiama gana konstruktyviai ir žiūrovą sudomina, viską labai sugadina vienas svarbiausių dalykų – vilkolakis. Jo čia labai truksta: per visą filmą pamatome tik 3 transformacijas ir apie 20 minučių vilkolakio klaidžiojimo po girias bei kartą mieste. Ir tik tais momentais filmas atskeidžia savo stipriąją dalį – atmosferą. Ji čia sukelia tikrai gerą įspudį.

Vaidyba be priekaištų, garso takelis – kaip visi, efektai ir makiažas geri.

Jei norisi geros istorijos, o ne monstrų, filmas jums patiks.

1932-ųjų „Baltasis Zombis”, kuris buvo laikomas prarastu iki 1960-ųjų, yra pirmasis pilnametražis zombių filmas. Filmo autoriams buvo iškelta byla manant, jog filmo idėją jie pasisavino iš tais pačiais metais pasirodžiusio spektaklio „Zombie”, tačiau byla buvo laimėta. Pasak pagrindinį vaidmenį atlikusio Bela Lugosi draugų, aktorius visada gailėjosi sutikęs atlikti vaidemį vos už 800 dolerių. Filmą nufilmuoti tetruko 11 dienų. Atlikėjo Rob Zombie pirmoji grupė „White Zombie” buvo pavadinta būtent šio filmo garbei.

Jauna pora gauna pasiūlymą pigiai susituokti prašmatnioje pilyje, tačiau pasiūlymą pateikęs turtuolis turi piktesnių kėslų – jis tikisi įkalbėti nuotaką pabėgti su juo. Po nepasisekusių bandymų ir vestuvių, turtuolis nusprendžia griebtis paskutinio šiaudo pasitelkdamas vudu pagalbą.

Pasak filmo istorijos, kritikai jį vertino neigiamai, tačiau pasisekimą tarp publikos jis turėjo didelį, neišimtis ir aš. Filmas pasiūlo tikrai originalią ir iki šiol nematytą idėją, kuri gerai apgalvota ir puikiai išpildyta. Viskas pateikiama labai paprastai ir aiškiai, o žiūrovą prikrausto beveik nuolatinė šiurpuliukų dozė. Siaubą filme norisi išskirti į dvi dalis: pirmą – estetinę. Ji dominuoja didesniąją filmo dalį ir, atrodo, seka tave kad ir kur bepasisuksi. Vietomis tikrai nemalonu žiūrėti tik pačio tavęs matomą nekaltųjų kančią ar piktadarių triumfą. Antrą – tiesioginę (tą, prie kurios mes pratę). Čia, kaip ir daugelyje filmų, ji stipriausia filmo pabaigoje, bet jai prasidejus jautiesi pačiuptas nepasiruosęs, o tai sukelia gana gerą efektą. Na, ir paskutinis svarbus dalykas yra atmosfera. Čia ji tikrai nuostabi, atrodo, kad kūrėjai įdėmiai perskaitė siaubo filmų vadovėlį ir pasistengė atlikti viską taip, kaip parašyta. Na, o rezultatas, kaip minėjau, nuostabus.

Gera vaidyba pasižymi tikrai ne visi, bet tai ištaiso Bela Lugosi. Mano manymu, tai vienas geriausių jo atliktų vaidmenų. Garso takelis klasikinis ir jo čia labai mažai, bet kadangi jis vietoje ir laiku, puikiai prisideda prie filmo atmosferos. Efektų vos keli, atlikti gerai.

Vienas geriau pasisekusių independent filmų, pralenkiantis daugelį didesniųjų kompanijų klasikinių kūrinių.

http://www.youtube.com/watch?v=5N5-UzUxBss&feature=player_embedded

Paskutinis režisieriaus Todo Brauningo siaubo filmas, pastatytas pagal Abraomo Merito novelę „Dek, ragana, dek”.

Bankininkas, pakištas už žmogžudystę, pabėga iš kalėjimo ir siekia atkeršyti jį apkaltinusiems žmonėms. Kartu su juo pabėgęs mokslininkas pademonstruoja metodą, kaip gyvus organizmus paversti šešis kartus mažesniais ir priversti juos visiškai paklusti.

Sėdau prie filmo neatlikęs jokių namų darbų: nežinojau nei aktorių, nei režisieriaus, nei kitų prie filmo dirbusių žmonių. Pamatęs Todo Brauningo ir Lionelio Berimoro vardus, iš karto nusiteikiau puikiam kinui ir, be abejo, mano lūkesčiai buvo pateisinti. Žiūrint filmą akivaizdžiai matomas profesionalumas – atrodo, kad viskas atlikta su didžiuliu pasitikėjimu savimi. Visa tai kartu – kaip tvirtai sugniaužtas kumštis. Nepraėjus nei dvidešimčiai minučių aš jau buvau visiškai įtrauktas į filmą ir laužiau galvą kaip, kada ir kur įvyks vienas ar kitas įvykis. Buvo taip smagu žiūrėti kaip bankininkas planuoja kerštą, jog paskui tiesiog negalėjau juo nesimėgauti.

Vaidyba fenomenali – Lionelis Berimoras filme apsimetinėja sena moterimi ir matant, jog nusiėmęs peruką jis iš karto patampa kitu žmogumi, suteikia be galo daug džiaugsmo. Muzikos filme tiek nedaug, kad jos beveik nepastebi. Na, o efektai, nors jau matyti „Frankenšteino nuotakoje”, visgi geri.

Įdomus filmas su įtemptu siužetu ir didele pakartotinų peržiūrų verte.

Praėjus vos metams po „Musės”, pasirodė tęsinys – „Musės sugrįžimas”. Filmo scenarijus buvo parašytas taip, kad būtų galima panaudoti orginalo dekoracijas. Nors dėl šios priežasties filmavimui pasiruošimo nebuvo daug, tačiau, pristigus biudžeto, filmą teko filmuoti juodai baltą (atvirkščiai nei pirmąją dalį).

Penkiolika metų po Andre Delambrės eksperimento, jo sūnus nusprendžia tęsti tėvo darbą – surinkęs komandą jis pasiryžta ištaisyti tėvo padarytas klaidas. Po kurio laiko paaiškeja, jog jo pagalbininkas planuoja pavogti ir parduoti jo eksperimentą.

Sėsdamas žiūrėti šio kūrinio nesitikėjau nieko per daug įspūdingo, tačiau buvau maloniai nustebintas. Kūrėjai sėkmingai pasuka istoriją kita kryptimi, o tai jai suteikia šviežumo. Šį filmą galima žiūrėti net kaip atskirą kūrinį – jis puikiai paaiškina priešistorę ir gražiai rutulioja naujus įvykius. Garso takelis neypatingas, tačiau vaidyba žymiai gerenė, na, o efektai, lyginant su pirmuoju, trupučiuką geresni.

Puikus tęsinys, ant kurio nekrinta pirmosios dalies šešėlis.

Dantės Pragaras” buvo pirmasis pilnametražis italų filmas. Jį pastatyti truko net trejus metus. Tai pirmasis ilgesnis nei valandos trukmės filmas, kurį JAV auditorija pamatė visą iškart (prieš tai filmai būdavo sukarpomi dalimis ir rodomi maždaug po 20 minučių kartą savaitėje, nes buvo manoma, jog žiūrovams neužteks kantrybės prasedėti kine). Tai prisidėjo prie filmo sėkmės ir vien iš JAV filmas susižėrė daugiau nei du milijonus dolerių. Šio filmo 2004-ųjų DVD leidime garso takelį buvo pavesta atlikti elektroninės muzikos grupei Tangerine Dream.

Dantė pasiklysta nuodėmių miške. Angelas, pamatęs jo kančią, paprašo poeto Virgilo išgelbėti Dantę.

Šis filmas yra nespalvoti „Žvaigždžių karai” ir „Žiedų valdovas” viename – jis didelis, įspūdingas ir kitoks. Čia istorija pateikiama kitaip nei įprasta: vietoje to, kad mums rodytų tam tikras interakcijas, filmas tiesiog rodo Dantės ir jo vedlio nuotykius, kartas nuo karto paaiškindamas, kas ar kodėl vyksta – tai privečia pasijusti dar vienu keliauninku epinėje kelionėje po pragarą. Šis kūrinys – tai nesibaigianti eilė vienas su kitu nesusijusių įvykių, neleidžiančių atsiplėšti nuo ekrano – vieną minutę tu matai angelus, skrajojančius danguje, kitą – milžinus, o dar kitą – velnius, trišakiais badančius nusidėjėlius. Žiūrėdamas tiesiog negalėjau patikėti, kiek visko čia daug, kaip viskas pateikiama, o labiausiai norėjau, kad filmas nesibaigtų. Vaidybos čia, atrodo, labai mažai, taigi neturiu ką ir pasakyti. Garso takelis geras vien dėl to, kad jis kitoks. Tai suteikia keistą laisvės pojutį, be to, garso takelis vietomis prisideda prie istorijos pasakojimo. Na, o efektai prilygsta maždaug 60-ųjų efektams – jie atlikti puikiai, kievienoje scenoje matosi puikiai padarytos dekoracijos, kostiumai ar paprasčiausias makiažas; netgi 30 sekundžių scenai sukuriami atskiri veikėjai ir jiems panaudojami atskiri efektai, visas filmas jų tiesiog perpildytas. Nuo pat pradžių matome tai, kas kituose filmuose saugoma pačiai pabaigai.

Nors prirašiau daug, jaučiuosi pilnai neišsakęs man sukelto įspūdžio. Šis filmas tiesiog nuostabus.

https://www.youtube.com/watch?v=iS4We4MDheg