Dar garuojantis, prie ekrano prikaustantis trileris ATM. ATM, tai bankomatas, kuriame galima išsigrynint pinigų, šiuo atveju, kažkas panašaus į mūsų Snoro budeles tik su didesniu apsaugos lygiu: sunkiai dūžtantys stiklai, kortele rakinamas įėjimas ir t.t. Prasideda gana vangiai, gyvenimiškos situacijos, darbo balius, merginos kadrinimas, įkirus draugas prašantys pavežėt namo, žodžiu nelabai aišku ir ko tikėtis.

Tad malonu kai mažai žinant situacija užpuola tave visu savo plėšrumu. Nakty, atokiam rajone, pūčiant šaltam vėjui šie žmogeliukai užsuka išsigrynint pinigų. Nei iš šio nei iš to už lango atsiranda durnius. Jų akyse jis užmuša žmogų, veidą slepia gobtuvas. Psychas neina vidun, tie bijo išeit laukan, prasideda įtemptas, bet mum labai smagus katės ir pelės žaidimas.

Nuo socialinių baimių (kaip gi čia dabar dauši stiklą) iki klykiančios kovos už išgyvenimą (kai dažniausiai jau būna per vėlu) filmas išlaiko dėmesį ir įtampą, kuo puikiausiai, todėl prabėga labai greit, vienas malonumas žiūrėti tokius sukaustančius trilerius. Veiksmas vyksta praktiškai vienoje vietoje, bet tas veikia labai gerai, palyginimui gal pasirinkčiau Phone Booth, Frozen, Open Water ar kažką panašaus. Istorija ne banali, žudiko veislė idomi, antrą kart žiūrėti gal ir nėra prasmės, bet kartą kalneliai tikrai smagūs ir rekomenduotini.

8/10

http://www.youtube.com/watch?v=geffQdBbKzI

Filmą siaubo kategorijai gal ir per drąsu priskirti, bet kadangi siužetas sukurta trenktų ispanų, o jį režisavo, pats Jaume Balaguero, užsitarnavęs pagarbą iki mirties tokiais filmais, kaip Rec ar Fragiles, tai nusprendžiau, kad jis tikrai vertas siaubas.lt blogo. Jau per pirmąsias dešimt ar mažiau minučių atskleidžiamas siužeto pagrindas ir tampa aišku, kuria linkme čia viskas vyks. Galima palyginti dažnai pasitaikančius filmus, kuomet ar tai pagrobiami žmonės ir kažkur kankinami, ar tai brutaliai terorizuojami. Čia viskas vystosi labai estetiškai, be jokios akivaizdžios prievartos, bet tas visas sterilumas daro filmą gal net žiauresniu, nei mums dažniausiai pateikinėja kiti režisieriai savo darbuose, apie nesveikas meiles.

Čia vystoma meilės meilės istorija tik iš vienos pusė,  tarp daugiabučio namo kiemsargio ar tai prižiūrėtojo ir žavios merginos gyvenančios tame name. Aktorių vaidyba pasirodė tobula, kas matyt ir prisidėjo, kad filmas sužiūrėtas visiškai neatitraukiant akių nuo ekrano. Nors kiemsargio personažas ir nelabai panešėjo į pamišusio maniako išvaizdą, bet tai tikriausiai ir išėjo į naudą. Eiliniai, paprasti, paslaugūs, besišypstantys žmogeliai, esanti visur aplink mus yra žymiai pavojingesni, nei koks nemalonaus žudikiško veido tipas, nes iš jų paprasčiausiai nežinai ko laukti, negali įsivaizduoti, kokios nesveikos svajonės juos yra apėmusios. Nesiplečiant apie pačią istoriją, kurioje visai nepasitaikė laiko duobių, ar tai režisieriaus talentas neleido jų pajusti, verta paminėti, kad finišas paliktas idealus, be jokio bereikalingo seilėjimosi. Viskas paprasta, žiauru ir aišku. Iš filmo ir buvo galima tikėtis kažko panašaus, jau vien dėl režisieriaus ir kad  jam bus teikti aukščiausi įvertinimo balai. Pats filmo siužetas ir pateikimas, savaime aišku, kad išlikęs toje ispaniškoje filmų dvasioje, tik kažkuom priminė tą Alex de Iglesia buitinės tematikos filmus. Kuomet siužetas pulsuoja tokiu dideliu tempu, kad nespėji net suvokti, jog visa aplinka ir užmanymas ant tiek paprasti, kas greičiausiai ir palieka tą nusistebėjimo jausmą.

Galima drąsiai konstatuoti, kad ispanai dar eilę metų mus stebins savo originaliai pateikinėjamais siužetais, tiek horror, tiek ir kituose žanruose. Jie nesikartoja ir į viską žvelgia lengvai, nesivaikydami banalumo, ar jau komerciškai pasitvirtinusių siužetų, bei nebijo leisti į naujus ieškojimus, kur lobiai slypi visai greta, tik bereikia labiau apsidairyti aplinkui… O filmo moralas – prieš einant miegoti, nepatingėti pasilenkti ir žvilgtelėti po lova. Ypač tai pravartu daryti moterims.

Vokiečiai pagaliau prisiminė, kad ir pas juos Berlyne yra didelis metro tinklas. Apart pačio metro ten pilna visokių požeminių patalpų, giliai įraustų į žemę, siekiančių trečiojo reicho, vėliau Stasi laikus. Daug vietų kur žmogus nebuvo įžengęs eilę metų. Argi nedėkinga vieta geram horror‘ui? Londonas turi ne vieną filmą, kaip „Death line“ (1973), „Creep“(2004), Paryžius – „Catacombs“ (2007).  Tad kodėl Berlynui neturėti savojo, požeminį pasaulį nušviečiančio horror‘o. Gal ankstesniais laikais ir buvo kažkas panašaus susukta, bet didesnio atgarsio matomai nesusilaukė.

Filmas prasideda vangiai, pakol mus supažindina su potencialiomis aukomis – tai internacionalinis jaunimėlio ketvertas, atvykęs pasisemti nuotykių į Berlyną ir pasisamdo vietinį gidą, užsiimantį nelegaliomis ekskursijomis po Berlyno požemius. Labai kažko įspūdingo režisieriui nepavyko išspausti iš tų požeminių betoninių sienų, tikėtasi įspūdingesnių vaizdų,  bet bendros tamsios atmosferos negadino. Praktiškai visos kelionės metu buvo vis primetama ta nerami, nejauki nuotaika, kad kažkas negero laukia ateityje. Suprantama, kaip nukarus tokį sudėtingą kelią nesusipažinus su vietiniais gyventojais. Nuo tada ir prasideda pats smagumas. Filmo siužeto formulė, tradicinė, nieko naujo ieškoti nebandyta – kova už išlikimą, cypiantys, rėkiantys tenageriai, kvaili jų poelgiai na ir tikrai įspūdingas killeris, nuo kurio vaidybos skaitau ir priklausė visa šio filmo sėkmė. Kaip ir Texas Chainsaw Massaacre esmė buvo Leatherface šeimynėlė ar Hills Have eyes Pluto šeima. Be jų tie  filmai būtų niekas. Ta pati situacija ir čia.

Tik pradėjus blėsti įtampai ir pradėjus reikalauti, kad jau laikas imtis rimtesnio veiksmo, nei betikslis internacionalinio ketverto klaidžiojimas, režisierius Andy Fetscher tarsi išgirdo priekaištus ir tėškė visas sukauptas atsargas, spjaudamas net į politkorektiškus reikalus.Tai jau antras jo filmas. Pirmas Bukarest Fleisch (2007), pasiekiamas tik vokiečių kalba. Dar verta paminėti didelį filmo biudžetą, apie 3 milijonai dolerių. Tai tikrai nemažai, bet galima tvirtinti, kad jie tikslingai atidirbti. Filmą vertinti, kaip šedevrą ir statyti greta tų pačių Texas’o pjūklų nederėtų, tačiau darbas vertas dėmesio.

Kaip ir galima nujausti, kad filmo pagrindinis arkliukas bus Rober Englund vaidyba, kurio pasirodymas matomai ryškiai apkarpė filmo biudžetą. Jau vien žvelgiant iš tos pusės, kaip viskas nufilmuota, įgarsinta ir ant kokios juostos atspausta, filmą gali drąsiai mesti į krūvą eilinių šiandienos bandymų pigiomis priemonėmis sukurti kažką labai ypatingo. Bet iš tokių bandymų sėkmės ir pripažinimo sulaukia vienetai. Inkubus tikrai nesulauks nusistebėjimo šūksnių, tačiau drįsčiau spėti, kad kūrėjams jis kažkiek atsipirks ir apie jį bus pakankamai daug šnekama, vien dėl R.Englund. Tad iš kitos pusės, jei savo režisūrinius sugebėjimuose neįžvelgi didelio talento, gali tai kompensuoti žymios horror figūros vaidmeniu. Nes filmus kurti gi visiems dabar labai norisi.

Bet režisieriaus Glenn Ciano gebėjimų režisuoti nenorėčiau sumenkinti. Vis tik tai jo debiutas. Gal būtų turėjęs didesnį biudžetą filmavimo įrangai – rezultatas būtų visai super. Siužetas, bet kokiu atveju įtraukiantis, nepriklausomai ar Englundas vaidintų ar ne. Demono Inkubus apsireiškimas kine, bet kokiu atveju nedažnas atvejis. O čia jis atžygiuoja su nukirsta moters galva tiesiai į policijos nuovadą ir varo į neviltį ir siaubą tvarkos sergėtojus. Veiksmas viso filmo metu ten ir pasilieka. Inkubus’as Robeto Englundo lūpomis ir mimikomis pažeria daug teksto, kuris paliko didesnį įspūdį, nei vykstantys action epizodai ar primityviai išpildyti skaitmeniniai spec.efektai. Su gore dalimi galima sakyti kūrėjai visai neblogai susitvarkė, kaip pavyzdžiui dvokianti mašina prigrūsta dvėselienos ir žmogaus kūno dalių . Likusių aktorių kolektyvas savo vaidyba bandė vis sugriauti, tai ką Engludas pakylėdavo šiame filme, bet tame irgi nieko bloga įžvelgti nederėtų. Kažkaip pasidarė įprasta matyti panašiuose filmuose tokią vaidybą, tai čia manau tampa ar jau tapo privalomu atributu ir paprasčiau su tuo susitaikyti, nei piktintis. Tad galutiniame vertinime teigiamo šiame filme galima įžvelgti tik pačio Inkubus’o apsireiškimą ir jam tai ypač įtikinamai padėjusiam atlikti Englundo vaidyboje. Labai didelio nusivylimo žmonės pasiryžę sužiūrėti Inkubus neturėtų patirti, nors kas ten juos žino…

http://www.youtube.com/watch?v=01-gtlK2k68