Pasirodė jau bene prieš metus treileriu paviliojęs anglų sci-fi siaubiakas „Stormhouse”. Treileris buvo baugokas, filmas taip pat turi keistą, kraupoką sapno atmosferą. Pradžioje rodos apsigauni, kad ir biudžetas ne minimalus, bet po to viskas ryškiau sukuklėja iki kiek diržas besusiveržia ir gal dėl tų menkesnių lėšų ir atsiranda ta keista, savotiška atmosfera. Unikalumas gerai, bet bendras vaizdas gana vidutiniškas.

Filmas neilgas, bet sugeba prailgti iki tiek, kad stabdyčiau pažiūrėti kiek dar liko. Kai užsimiršdavau, kad laukiu pabaigos, būdavo visai nieko, kartais prigauna įdomesnės ar baugesnės scenos ir užburia. Yra šiek tiek mažiau tradicinių sprendimų, kuriuos tikrai norisi pagirti, tačiau daugybę kartų susidomėjimas vėl krinta ir nemažą dalį teko pražiovaut. Taigi bendrai toks vidutiniškas seansas, turintis potencialą, bet dėl velniažin kokių priežasčių pradrėbtas biški pro šalį. Veikiausiai tos nelemtos pasaulį sukančios babkės.

Tačiau visad verta ir pasidžiaugti. Idėja paprasta, bet gan jaudinanti: valdžios vyrai sugauna paranormalią būtybę. Ji laikoma slaptoje bazėje Anglijoje, devyni aukštai po žeme. Čionais, neaišku kokio velnio, atvyksta ekstrasensė, galinti kalbėti su anuo pasauliu. Turbūt nereik ilgai spėlioti, kad sumąstytumėt, jog būtybė kažkaip ištrūks ar kitaip pasireikš? Kas dar užkliuvo, kad aukšto lygio kariniai reikaliukai čia tvarkomi buku buitiaku. Visi daro kas ką nori, kažkoks marozų tūsas, jokios juntamos valdžios ar priežiūros, nelabai rimta. Bet geriausia sudedamoji dalis tai ta keista, kone sapno atmosfera. Kai kurios vietos nesugeba išgąsdinti nors ir stengtasi, tačiau jaučiu, kad kai kurios vietos gavosi kraupios, gal net netyčia. Sunkoka paaiškinti, reikia pajausti.

Tad patiems ir duosiu spręst ar norit gaišt savo laiką ar ne, su šituo pusėtinu sci-fi siaubiaku. Aš tikėjausi geriau, bet visgi randu ir kuo pasidžiaugti. Norisi sakyti neblogas bandymas, bet tuo pačiu palinkėti, kad kitąkart kūrėjams pasisektų geriau. Kaip su alaus bonke: šįkart po kamšteliu laimėjimo nėra, bet niekas neatims to malonumo, išlenkti butelį, kurį jau laikai rankose.

5/10

2012-02-08 | GOREBORGAS (Kiras) | Parašykite komentarą

Vieno iš svarbiausių sci/fi horror režisierių Džeko Arnoldo filmas Tarantulas. Kitaip nei didesnioje dalyje kitų „didelių vabalų” filmuose, šiame tarantulo mutacija buvo sukelta gerais tikslais, t.y. siekiant mokslinių žinių. Filme taip pat suvaidino Klintas Istvudas, tačiau jo vaidmuo buvo toks menkas, jog titruose jis net nekredituojamas.

Mokslininkas, siekiantis išspręsti prognozuojamą maisto trūkumą pasaulyje, eksperimentuoja su įvairiais gyvūnais, duodamas jiems augimo hormonų. Rezultatai stulbinantys – per kelias dienas laboratorinė žiurkė be maisto išauga iki suaugusio katino dydžio. Tačiau vieną dieną, per gaisrą laboratorijoje, visas darbas sudega, išsigelbėti pavyksta tik tarantului, bet šią paslaptį žinome tik mes, žiūrovai.

Puikus filmas, kai nesinori kažko rimto, labai verčiasi liežuvis šį kūrinį vadinti lengva pramoga. Atsisėdi žiūrėti, kramsnoji sau spragintus kukurūzus ir nesuki galvos dėl nieko. Filme nėra jokių filosofavimų, jokio vidinio konflikto ar dar kokių nukrypimų nuo svarbiausio – gigantiško tarantulo teroro. Vaidyba nors ir gera, filmas taip gerai pastatytas, jog norisi bent truputį didesnių pastangų iš aktorių, garso takelio jau beveik neatsimenu, taigi jis eilinis, na o efektai, drsįtu sakyti, nepakartojami, viskas atrodo taip tikra, kad pamatęs labaratorijos augintinius suabejojau ar neegzistuoja kažkokie peraugę (šuns dydžio) triušiai, kuriuos galėjo panaudoti. Kalbant apie patį tarantulą – dar geriau, scenose, kur jis rodomas pilnu planu, panaudota miniatiūrinė dykuma, o tikras tarantulas norimomis kryptimis ja priverčiamas vaikščioti oro purkštuvų pagalba.

Tobulumas slypi paprastume, būtent šis posakis galioja šitam filmui.

https://www.youtube.com/watch?v=H6gaV_hHl20

2012-02-08 | Satanaitis | Parašykite komentarą

Pagrindiniai filmo elementai, suteikę jam patrauklumo – laidotuvių namų prižiūrėtojas ir aštuoniasdešimtųjų horror’ų dvasia, kurią gal ir nebandyta taip tiesiogiai perteikinėti, bet filmo kūrėjams pabėgti nuo jos nepavyko, tuo išgelbėdami savo tvarinį nuo fiasko. Pirmiausia kas būtų nuvarę į neviltį, tai krūva bukų teenagerių ar teenagerių-aukų, kurių buvimas čia anaiptol visai neerzino, net labiau sugražino į kvailokų aštuoniasdešimtųjų paaugliškų komedijų nuotaikas, kas yra gerai. Bet pagrindinis filmo akcentas, tai pamišėliškas mortician’as – laidotuvių namų savininkas, kurį tiesiog tobulai įkūnyjo aktorius Dennis Quaid. Po peržiūros supratau, kad horror’ų su laidotuvių namų aplinka ir išradingaisiais mortician’ais sukurta nepakankamai daug. Sunku net prisiminti ir išvardinti ryškesnius filmus ar personažus. O tai tokia palanki tema horror fantazijoms plėtoti. Kad ir prisiminus žymųjį Phantasmą…

Pačią filmo eigą skirstyčiau į vyksmą su Quaidu, kuomet filmas maksimaliai užkabina ir be jo, tuomet įtampa nuslūgsta ir beveik pradedi nuobodžiauti, nes likę aktoriai nesugebėjo kažko ypatingo iš savęs išspausti, bet paskui vėl pasirodo Quaidas ir vėl filmo motoras pradeda kaukti, veždamas į visai įdomiai bandančią finišuoti filmo pabaigą. Galutiniais vertinimais juosta skaudžių nusivylimo pasekmių nesuteikė, o paliko smagiai neįpareigojančiai peržiūrai, su nemažu kiekiu labai gerų epizodų. Tik pasižiūrėjus į filmo biudžetą (apie 7 limonai), iškyla tam tikrų klausimų, na bet čia jau ne mano bėdos. Martin Guigui režisieriaus pavardė man nieko nesako, o ir nesukūręs jis nieko doro, tad gal žmogui pavyks ką nors pasiekti horror žanre.

http://www.youtube.com/watch?v=s1-mIagg2bk

2012-02-08 | Slasher | Parašykite komentarą

1925-ųjų operos fantomas – tai antroji Gastono Leraukso novelės adaptacija. Pirmoji pastatyta 1916-iais, laikoma dingusia. Ši versija buvo perfilmuota, perkarpyta ir kitaip keista daugybę kartų, tačiau kritikų nuomone geriausias rezultatas buvo pasiektas 1929-ųjų perleidime, kurioje kelios scenos buvo padarytos spalvotos bei pridėtas garso takelis – būtent šią versiją man ir teko išvysti. Dalis operos vis dar stovi šiomis dienomis, tai yra istoriškai seniausia kino dekoracija skirta fimuoti iš vidaus, sklando gandai, kad ją bandyta nugriauti, tačiau darbai buvo nutraukti dėl didelio nelaimingų atsitikimų skaičiaus, darbuotojai tikino, jog tai operos fantomą vaidinusio Lono Čeinio vaiduoklio darbas (DAMN kaip norėčiau, kad tai būtų tiesa). Fantomo makiažą sukūrė pats aktorius, o kad akys atrodytų šiurpiau, ant jų jis užsitepdavo kiaušinio baltymo. 2008-iais filmas buvo rodomas kino teatre akomponuojant Los Andželo simfoniniam orkestrui.

Savininkus, lankytojus bei darbuotojus gąsdinantis fantomas, įsimyli jauną operos solistę ir yra pasiruošęs bet kokiais būdais užkariauti jos širdį.

Sėsdamas žiūrėti, buvau nusiteikęs gan skeptiškai, tikėjausi romantinio filmo su užuominomis į siaubą, bet ojojoj kaip aš klydau. Nors, nekalbant apie galingas masines scenas, filmas iš pirmos pažiūros niekuo neišsiskiria, tačiau taip tikrai nėra. Čia sukuriama labai neįprasta nuotaika, žiūrint jautiesi taip sutapatinamas su pagrindiniu veikėju, kad pats jautiesi izoliuotas ir atstumtas, ir jau kai pradedi apsiprasti su šia nuotaika, iš karto kerta kitos problemos. Dar vienas svarbus paminėti dalykas, yra žiaurumas, neteko skaityti novelės, tad nežinau kaip ten, bet čia jis tikrai stebinantis, žinant tylujį kiną, yra nenuostabu kai nepamatai žmogžudysčių ar atvirų smurto scenų, bet kai susiduri su psichologiniu ir fiziniu kankinimu, tai atrodo dar baisiau. Garso takelis pridėtas 1929-ųjų metų versijoje toks įspūdingas, jog buvo panaudotas ir keliuose kituose filmuose, aktorių darbas geras, o efektai kurių čia nedaug, nepriekaištingi.

Geras nuotykis, į kurį įsisukus bus tikrai sunku atsiplėšti.

http://www.youtube.com/watch?v=FgiPXFVY0T8

2012-02-07 | Satanaitis | komentarai 3

Egzorcizmo tematikos filmai atrodo pilas it iš gausybės rago. Dar nė „The Devil Inside” nesužiūrėtas. O šįkart tai „The Cloth” su Danny Trejo pagrindiniame vaidmenyje.

‘The Cloth’ is a horror action-sci-fi thriller centered on a secret organization formed by the Catholic Church to counteract the rising cases of demonic possessions across the country. With the arrival of the Devil’s General Kasdeya on earth, the members of the Cloth have only seven days to stop the crossover of the ultimate evil into our realm. To stop Beelzebub’s arrival, their mission depends on Jason (Kyler Willett), a young godless man, to lead the next generation of Cloth members before the Devil and his armies walk the earth.

2012-02-07 | ZeaLot | Parašykite komentarą

Atrodo Jungtinėse Valstijose irgi dar yra vilties – mus ramina šviežiai pralietas kraujas, ką tik pasibaigusių metų – „Absentia”. Nedidelio biudžeto, bet gerai pavykęs ir svarbiausia ganėtinai originalus siaubo filmas. Tas nedidukas biudžetas akiai kliūva tik pirmosiomis minutėmis, gera vaidyba kažkaip atperka viską ir galiausiai pilnai kompensuoja siužetas, įtemptas pasakojimas ir išskirtinė istorija.

Los Andželo priemiestyje gyvena moteriškė, kurios vyras – septinti metai kaip dingęs be žinios. Praėjus tiekai laiko, įstatymas leidžia deklaruoti žmogų mirusiu. Moteriškė sunkiai nori paleist prarastą mylimąjį, bet čia pat jau trinasi (sąlyginai) žavus detektyvas, o ir pilvukas kažkelintam mėnesy. Moteraitei atsigauti padeda jaunesnė, ex-narkomanė sesuo, tačiau vos prasideda tų mirtį deklaruojančių dokumentų tvarkymas, – ramybės ima neduoti vaiduoklis.

Sunkoka suprasti ar tikra tai vėlė, ar tik ilgesio iškamuotos moters košmarai. Su tuo vaiduokliu aišku baisu, bet įdomesni dalykai ima dėtis su sesute ir šalia stūksančiu kraupoku pėsčiųjų tuneliu, vedančiu po greitkeliu. Sesuo kasdien pro čia lekia pabėgioti ir kaskart tame nejaukiame vamzdyje vyksta kažkas keisto. Daugiau nepasakosiu, bet noriu pastebėti, kad tai ne tik nuobodi vaiduoklių istorija. Kažkam gal nepatiks, bet vėliau istorijoje atsiveria ir plotmė, kurią būtų galima priskirti sci-fi. Idėja gali pasirodyti vaikiška ar nerimta, bet mane įtikino ir įbaugino. Jau vien už tai, kad nesugalvoju su kuo palyginti, nukeliu kepurę prieš šitą priemiesčių siaubo pasakėčią.

Nufilmuota gražiai, vakarų Amerikos vaizdeliai irgi gražūs, man mieli. Geras ambientinis garso takelis kuria unikalią atmosferą, o ir aktoriai savo darbą atlikę labai gerai. Gal per anksti dar buvo visiem sudarinėti tuos metų topus, nes mano galva toks originalus filmukas irgi turėtų patekti tarp geriausiųjų. Be abejo visada galima pakritikuot, kad buvo galima sugalvot ir padaryt dar geriau vienoje ar kitoje vietoje, bet bendras rezultatas mane labai nudžiugino. „Absentia”, – mano skoniui tinkantis dalykas ir dėl tų simpatijų norisi nematyti trūkumų, kurių žinoma yra. Tas kas nesibaidote šiek tiek mažesnio biudžeto, keistokų pezalų – šis filmas jums tiks.

8/10

http://www.youtube.com/watch?v=xLAJyimGgPo

2012-02-05 | GOREBORGAS (Kiras) | Parašykite komentarą

Šiundy užvaldė kažkokia penktadieniška nostalgija. Jūsų dėmesiui – 25 retro viršeliai iš siaubo filmų. Kaži ar daug žmonių atsirastų/prisimintų, kurie matę bent pusę šių filmų :)

Skaitykite toliau →

2012-02-03 | ZeaLot | komentarai 4