Po Tromos vėliava sausio 13d. numatyta „Father’s Day” (2011), kurį sukūrė Astron-6 pasivadinusi psichų gauja. Pagal treilerį – tai shizova trashova gore komedija su gan neblogais efektais, nuspalvinta grindhousinėmis spalvonis. Gal iki „Hobo with a Shootgun” toloka, bet peržiūros be abejonės verta.
http://www.youtube.com/watch?v=z3Fg_K08YIA
Naujas režisieriaus Gary Jones („Boogeyman 3”) filmo treileris leidžia suprasti, kas bus eilinis slasheris miškingose vietose, pasinaudojant folk herojaus medkirčio Bunyano legenda. Turėtų būti visai nieko reginys. Aktorių komanda taipogi surinkta nebloga, su Joe Estevezu priešakyje. Premjera numatoma pavasariui. Beje, filmo posteris labai gerai žiūrisi.
Šių dienų B-movie produkcijos lyderiai – Full Moon su savo idėjiniu vadu Charles Band džiugina ir toliau mus savo nepakartojamais tęsiniais. „Gingerdead” – prieš keletą metų atsiradęs personažas, pamažu užkariauja vis stipresnes pozicijas Full Moon'o tvarinių hierarchijoje. Visai nenustebčiau jei artimoje ateityje bus susukta ir aštunta dalis. Režisieriaus teisės šįkart patikėtos William Buttler, kuris neblogai užsirekomendavo su „Madhouse” (2004), bei „Demonic Toys: Personal Demons” (2010). Prodiusavo aišku pats Ch.Band, tad nuo fullmoon'iškojo stiliaus pabėgti ir įnešti kažką naujo čia nevalia, o po teisybei ir nereikia.
Po trečiojo filmo, galima spręsti, kad su Gingerdead bus laikomasi tradicijos – kiekvienos dalies pavadinimas susiejamas su tam tikru žymiu filmu. Antroje dalyje turėjome galimybę tapatinti su “Passion of Christ”, na o dabar kūrėjai suteikia puikią progą prisiminti disco kultą “Saturday night fever” su Travolta, tik čia panašaus veikėjo į Travoltą nerado, ar tai nereikėjo. Gal labiau pavadinimui tiko ta šeštadienio karštinė, nes nemažą duoklė filme atiduota ir Brian de Palma/S.Kingo “Carrie” (1976), ar “Roller Boggie” (1979) su Linda Blair.
Priežastis, kodėl pasirinkti šie filmai paparasta ir aiški – „Gingerdead” laiko mašinos pagalba atsikelia į 1976 metus, prieš tai sugebėjęs pabėgti iš griežtai saugomo kalėjimo, kur kalinami visokie pyragaičiai, sausainėliai transformavęsi į „recidyvistus”. Bet pasirodo yra kovotojai ir už jų teises, kurie prisideda prie Gingerdead'o pabėgimo. Visas veiksmas vyksta ratukinių pačiūžų salėje ar tai klube, kur praktiškai viso filmo metu groja muzika, daug šokama, vyksta grožio konkursai. Žodžiu ideali vieta atsiskleisti Gingeardead'o neeiliniams sugebėjimams. Tolesnė eiga, kaip ir įprasta tokio tipo filmuose, su tam tikrais absurdiškais nukrypimais, kurie lenkia net patį siužetą.
Panašu, kad ir fullmoon'as pereina prie skaitmeninių efektų, matyt taip pigiau. Tačiau, dalis jų primena, ar tai atkartoti devyniasdešimtųjų pradžios tie primityvūs video efektai su visokiais žaibais, tai šiuo atveju visumoje puikiai žiūrisi ir verčia didžiąją dalį filmo šypsotis. O pabaiga apskritai absurdo triumfas, kuomet pasirodo Hitleris, Dahmeris, Mansonas… Pagrindinį vaidmenį atliko nauja, bet žavi aktorė Paris Wagner. Kam patinka Ch.Bando produkcija, manau liks patenkinti dar vienu puikiu produktu.
Argento gavo 10 milijonų šiai klasikinei B.Stoukerio knygos ekranizacijai. Pirmieji vaizdai matomi teaseryje gal ir neatspindi filmo galutinio varianto, bet jau pati vizualinė filmo pusė ganėtinai įdomi, gal net keista. Nors matomai skaitmeninių efektų bus apstu, bet tikiuosi Argento režisieriaus talentas juos užgoš. Neabejoju, kad galima bus palyginti su Copolos kūriniu, kažkuo iš pirmo žvilgsnio ir panašūs, tik pas Argento kraujo matomai nebus stokojama. Galima suprasti, kad režisierių į senatvę patraukė klasika ir noras išbandyti save. Giallo kurti jau matomai nėra įkvėpimo, nes paskutis filmas skambiu pavdinimu „Giallo” buvo niekuom neypatingas. Kaip jau įprasta, matysime Asia Argento (kaipgi be jos) . Taipogi filmo žvaigždės – Thomas Kretschmann, Unax Ugalde, Marta Gastini ir Rutger Hauer, kuris vis dažniau grįžta į horror, grindhouse ir savo vaidyba labai džiugina.
Ittenbach’as, vienas iš garsios vokiškojo gore trijulės (Buttgereit, Schnaas), kuri sugebėjo subžanrą iškelti labai aukštai ir sulaukti nemenko tarptautinio pripažinimo dėl ypač kokybiškai atliekamų spec.efektų, grimo bei keistų siužetų. Kai kiti abu jo kolegos vis rečiau šmėsteli su savo nauja produkcija, linksmasis Ittenbach’as ir toliau lieka ištikimas sau bei savo kūrybai. Neperseniausiai sugebėjo susukti jau antrą dalį apie savo tikrąją trenktą šeimyną „Familienradgeber 2” (2009), kur ir jo atžalos įtraukti į trenktus komedijinio gore žaidimus.
Naujausias jo filmas ganėtinai paprastu, bet ypač taikliu pavadinimu „No Reason” taipogi neapsiėjo be šypseną keliančių scenų, nors matomai režisierius čia nelabai norėjo juokauti. Bet ką bepadarysi kad jau toks Ittenbacho kuriama kinas. Siužetą čia bandyta įdomiai užsukti – tai iš vieno galo, tai iš kito galo istorija vyniojama. Po peržiūros net keista pasidarė, kad iš tokio paprasto įvykio, nors ir nemalonaus, sugebėjo siužetą išsukti visai valandai be jokių nuobodžių duobių. Pagrindinė to priežastis – kelionė po pragarą einant per spalvotus lygius. Ten jau pasireiškia visa Ittenbacho išmonė kankinimų sferoje, kur apstu ir tokių ne visai jaukių epizodų, bet nestokojama ir juodojo humoro. Vien pasižiūrėjus į tą valdovą, kuris užsimetęs juodą kaukę, identišką filmo apie karibų piratus to aštuonkojaveidžio veikėjo.
Dalis veiksmo pragare vyksta kažkokio bdsm klubo orgijoje, kur šmėsteli ir pats režisierius, atliekantis plakamojo rolę, dalis kažkokiose apleistuose pastatuose. Na o visas vojažas labai primena Hellraiserį, net keletas scenų labai panašios. Pagrindinė, ne pirmos jaunystės herojė praktiškai visą filmą vaidina nuoga, priedo dar keletas pusiau porno scenų orgijose, tačiau filmas erotinio atspalvio visai neturi. Tikras vokiškas gore, su depresyvia aktorių vaidyba. Bendrai galėčiau „No Reason” priskirti prie tų silpnesnių režisieriaus darbų, bet iš kitos pusės tokių nelabai ir yra. Filmas išskirtinai prijaučiantiems gore žanrui ir Ittenbachui.
Guillermo del Toro pristato siaubo trilerį „Don’t Be Afraid of the Dark”, režisuojamą niekam nežinomo režisieriaus Troy Nixey.
„A young girl sent to live with her father and his new girlfriend discovers creatures in her new home who want to claim her as one of their own.”
Žanras: Fantasy | Horror | Thriller
IMDb reitingas: 5.9/10
Režisierius: Troy Nixey
Vaidina: Katie Holmes, Guy Pearce and Bailee Madison
Nuorodos: IMDb | LinkoManija (LM)
Ką sako Metacritic?
Japonams dar matomai nepabosta tęsti prieš keletą metų pradėtos nesveikos fantazijos ir abstrakčių mąstymo formų įtakotų filmų, kur vyrauja žmonių transformacijos kraujo fontanų fone bei nesibaigiančios kovos ir dar daug daug visko, ką žodžiais apibūdinti sunku, o tiksliau neįdomu. Reikia žiūrėti. Šio žanro vienas įkvėpėjų Yoshihiro Nishimura („Tokyo Gore Police”, „Vampire Girl vs. Frankenstein Girl”) toliau nepaliauja stebinti savo naujoje juostoje „Helldriver”, kur ir pats siužetas ir atskiri epizodai kartais išeina visai iš rėmų, tarsi įrodydamas, kad šio žanro kūrėjų galimybės beribės. Tik žiūrėdamas visa tą spec. efektais paremtą raizgalynę užduodi klausimą – ar pačiam tikrai nepabodo jau kažkelintame filme besivelkantis, praktiškai besikartojantis, veiksmas ir nuotaika. Kad ir kaip viskas patraukliai atrodo treileriuose, bet ir čia matyt reikia saikingai mėgautis tokia produkcija. Gal prie tokių apmąstymų pastūmėjo ir „Helldriver” dviejų valandų trukmė ir action praktiškai non stop viso filmo metu. Netgi filmo titrai kas per pavadinimas, aktoriai, kūrėjai bepasirodė tik apie 40-tą minutę, nes tiek matyt reikėjo laiko į įžangą.
Filmas šį kartą zombinis, nes į žemę nukritęs meteoras pramuša skylę vienos blogietės krūtinėje, kuriai tenka garbė tapti zombių karaliene ir juos kontroliuoti dėka ant galvos išaugusio rago, kuris dar beje yra vertinamas kaip narkotinė medžiaga. Valdžios struktūros uždaro zombius į sienų aptvarą, dalis liaudies jų gaili, vyksta politiniai žaidimai na ir visokios panašios nesąmonės, bet pagrindiniame plane lieka Kika, mergiotė su dirbtine širdimi ir kardu-pjūklu pasiūsta į misiją nukauti zombių karalienę. Zombiai čia gali pasiversti į pačius keisčiausius padarus-kovotojus, kaip pvz. moteris ant virkštelės turinti zombį-naujagimį, kuris mėtomas kaip ginklas. Arba zombių galvų atakos, automobilis iš zombių bei link finalinės scenos padaryta žmogaus formos piramidė iš tūkstančių zombių, kurios rankos sugebėjo pagauti dvi raketas ir paskraidyti po Japoniją.
Tokio ir panašaus absurdo filme apstu ir jei kas sugalvojote pažiūrėti kažką linksmo ir egzotiškai lengvo tai „Helldriveris” kaip tik. Pačiam manau kuriam laikui pilnai užteks tos keleto metų intensyviai prikurtos ir prižiūrėtos panašios produkcijos. Įdomiau dabar kokion pakraipon ar kas išsivystys ateityje iš tos beprotybės.
Naujausi forumo pranešimai